BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Temos “Mokslas, ezoterika, žmogus” archyvas

Žurnalas

Neesu “ykanamystas”, neesu socdemas ar kairysis, bet iš stalčiaus ištraukiau šią, pusantrų metų senumo rašliavą ekonomine tema, kuri kritikuoja dabartinę ekonomine santvarką. Tai tik bandymas ateivio iš kitos galaktikos akimis pasižiūrėti į tai kas darosi ant Žemės. Straipsnį spausdino vienas nedidelio tiražo ezoterinis žurnalas. Šis straipsnis radikaliai skiriasi nuo kitų mano rašliavų. Bet, vis dėl to, kad neprapultų geras daiktas, įdedu jį gerokai “nusunktą”. Nieko čia naujo, bet vis dėl to gal kam bus įdomu ….

Žmonės, kurie supranta viešojo žodžio valdymo technologijas, praktiškai gali valdyti žmonių likimus, socialinius procesus ir net pačią materiją.  O tie, kurie to nesugeba, tėra paklusnios avių bandos. Senoji žydų išmintis sako tą patį: tas, kas moka valdyti liežuvį, valdo pasaulį. Egzistuoja ir kitokia, ,,moksliškesnė” nuomonė, kurią galima pailiustruoti Belgijos ruso Iljos Prigožino sinergetikos teorija: esą, mūsų mintys ir žodžiai nieko nereiškia. Didelės žmonių grupės elgiasi kaip vienaląsčiai mikroorganizmai, kuriems būdingi objektyvūs, nepaveikiami saviorganizacijos dėsningumai. Kiekvienas individas esą juda savo pasirinkta kryptimi, tačiau šiame chaose yra griežta gamtos tvarka.

Toks požiūris formuoja prielaidą, jog fundamentiniai gamtos dėsniai (klasikinė termodinamika) galioja ir socialiniuose procesuose. Tokie dėsniai esą, nepriklausomi nuo mūsų valios, veikia savarankiškai, lyg oro stichijos, tad belieka juos pažinti ir prie jų prisitaikyti. Šiuolaikinis kapitalizmas tokius įsitikinimus perkelia į ekonomikos sferą: rinkos dėsniai prilygsta nebent termodinamikos dėsniams fizikoje. Toks požiūris remiasi mitu, jog  rinka - savarankiška ir  sinergetiška, tai esą visiškai neutralus laisvų individų, siūlančių prekes ir paslaugas, savireguliacijos būdas. Tai lyg stichija, kuriai įtakos daryti negalima ir neįmanoma. Taip galvoti yra labai naudinga, nes keliant arba mažinant žaliavų ir produktų kainas, visuomet galima pasiteisinti rinka, nes jas lemia pasiūla ir paklausa, o tai - logiškas, savaime suprantamas veiksnys, kuriuo privalome vadovautis priimdami sprendimus. Tokiu būdu rinkai suteikiamas nuo žmogaus valios nepriklausomo, pokyčius gyvenime, kainodaroje ir verslo sprendimus inicijuojančio subjekto statusas.

Pastaruoju metu ekonomistų komentaruose ir ,,bloguose” apie globalinę krizę populiarėja kitoks, ezoretinis įsitikinimas, jog rinka nėra savaiminis “gamtos dėsnis”. Tai žmogaus egoizmo kūrinys. ,,Rinką”, arba turgų, iš bažnyčios kiemo prieš 2000 metų Kristus išvaikė todėl, kad bažnyčia buvo vadinamas ne pastatas, bet vienminčių bendruomenė. Turgaus santykiai gali iškreipti nuo Tiesos kelio bet kokios bendruomenės gyvenimą. Kristus gerai žinojo, ką gali informacija, arba senovės žydų puoselėtas liežuvio valdymo menas. Šiais laikais akivaizdu, jog kažkas, siekdamas kapitalo augimo bei vadovaudamasis laisva valia, sąmoningai daro įtaką pasiūlos ir paklausos pokyčiams, vadinasi, daro įtaką visų mūsų santykiams. Iš tikrųjų tai nėra nauja. Toks požiūris, kad viešas žodis lemia ekonominius santykius, buvo žinomas dar Adamo Smito ir Karlo Markso laikais, tačiau atmestas kaip nedemokratiškais ir nemoksliškas.

Kita vertus, bet koks netradicinis požiūris visada padeda atsiriboti nuo problemos ir ją pažinti bei suvokti priežastis, kodėl XXI a. pradžioje rinkos santykiais paremtą globalinę ekonominę sistemą krato mėšlungis. Pagrindinė to priežastis, mano nuomone, - XIX a. fundamentinio mokslo įskiepyta individo ir jo aplinkos atskirties logika, nesuvokiant iki galo, kas yra reali tikrovė, kad yra informacija, kas yra viešas žodis ir kaip mintis-žodis įtakoja bet kokius procesus. Taip pat neatsižvelgiama į tai, jog informaciniai procesai yra tolygūs kvantiniams procesams. Juos sąlygoja kvantiniai dėsniai, nelokalios būsenos, o ne klasikinė mechanika ar objektyvistinė juodai-balta logika.

Naujieji rinkos kritikai teigia, jog vartotojiškoje visuomenėje įaugęs posakis ,,sviestas pabrango” yra pasala nekritiškai mąstančiai masei, padedanti kažkam nusimesti atsakomybę, suverčiant kaltę begėdei, beširdei ir šaltakraujei rinkai, kaip nuo žmogaus valios nepriklausomam faktoriui. “Sviestas pabrango, nes rinkoje augo kainos”, “nenuėjau į parduotuvę pirkti sviesto, nes lijo lietus”. Šie pasiteisinimai savo prasme yra tolygūs. Jei nenori ko nors daryti, ieškai pasiteisinimų. Jeigu nori pasipelnyti, ieškai tam motyvų neva objektyvioje už mus didesnėje, galingesnėje, baisesnėje realybėje  Jeigu kas nors ką nors savavališkai pabrangino, tai pasakoma, jog “pabrango”, nors iš tikrųjų kažkoks direktorius ar vadybininkas, arba jų gamintojų kartelis visiškai iš lubų, savavališkai, pagal tuo metu esančią nuotaiką sugalvojo savo prekei naują kainą ir ją savo ranka, pieštuku ant popieriaus užrašė. Suversi rinkai kaltę - labai patogi pozicija, nes tokiu atveju nuleidžiamas garas kainų didinimu nepatenkintose visuomenėse. 

Profesorius Povilas Gylys yra pasakęs, jog tarp rinkos ir ekonomikos negali būti dedamas joks lygybės ženklas, rinka negali būti ekonomikos pakaitalu. Rinka gali būti tik kaip vienas iš instrumentų, skirtas ūkio ištekliams valdyti, šalia kitų, tokių kaip planas ir tiesioginis administravimas. Rinka (arba lietuviškai turgus) jokia ne stichinė nelaimė ar objektyvus faktorius, tačiau žmogaus proto kūrinys, kuris paklūsta jo kūrėjui. Automobilis negali kurti taisyklių vairuotojui.

Šiandien receptų, kaip priversti rinkas nebedaryti “šuolių”, neturi net didžiųjų valstybių vadovai. Receptų, kaip tai padaryti - nėra. Pamirštamas paprastas dalykas, jog ne administraciniai, o informaciniai rinkos valdymo mechanizmai yra pirminiai, apie kurios ir reiktų kalbėti.

Kūrybiškai pažvelgus į šiandieninius makroekonominius procesus, atrodo, kad ,,rinkos neliečiamumo” iliuzija skirta propagandai ir masiniam vartojimui. O iš tiesų tiek vietinius, tiek makroekonominius procesus veikia subjektyvūs ir informaciniai faktoriai: žinių lygis, filosofija, kultūra, vertybinės ir tikėjimų sistemos, kurias, beje, galima nesunkiai keisti ir programuoti naudojantis įvairiais informaciniais projektais bei socialine inžinerija (kitaip tariant, tinkamai praplaunant žmonėms smegenis). O tai yra kasdien kryptingai daroma. Net pirmo kurso studentas žino, kad, rinkos valdomos per laikraščius bei TV, per gandus ir mitus. Tai tikrai negali būti prilyginta stichinei nelaimei, ar objektyviam faktoriui.  Gal tam tikra dalimi strateginių žaliavų kainų rinkose priklausomybė nuo nelaimių ir yra, tačiau tai pati rinka nėra stichija. Kartais stichinės nelaimės, karai, incidentai ir kiti racionaliai nepamatuojami faktoriai tampa geru pretekstu spekuliantams sukelti kainų pasiutpolkę ir susižerti milžiniškus pelnus. 

Nevaldomų rinkų ir nevaldomų demokratijų nebūna. Miniai rinka arba demokratija yra pateikiamos kaip neliečiamos karvės, tačiau top menedžeriams jos yra nestruktūrinis resursų valdymo mechanizmas, kai pasiūla ir poreikiai suformuojami dirbtinai, ,,gerų” arba ,,blogų” naujienų pagalba. Šiais laikais net ir išsilavinęs žmogus  nesusimąsto, kad per televizoriaus dėžę apsukrūs rinkodarininkai į galvas gali sugrūsti bet kokį šlamštą, kuris radikaliai gali pakeisti žmonių vartojimo įpročius, o tuo pačiu ir kainas.

Įvertinus pastarųjų kelerių metų krizę (kuri, esu įsitikinęs, yra toks pat burbulas kaip ir ekonominis pakilimas), atrodo, kad pasaulinė ekonomika priartėjo prie giliausios kapitalizmo epochoje sisteminės krizės. Norint iš jos išeiti, reiktų išmesti į šiukšlių dėžę visus ekonomikos vadovėlius ir viską pradėti nuo balto popieriaus lapo. Reiktų priimti naują dogmą, jog rinkos yra administracinis instrumentas ištekliams valdyti, o ne globalinės ekonomikos pakaitalas.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą danų fizikas Nilsas Boras sakė, jog mums būtina sukurti naują žodyną. Tačiau ir praėjus 70 metų po to kai buvo pasakyti šie žodžiai, naujoji paradigma dar negimė, horizonte matome tik bendrus bruožus. Bet vis dėl to ji ateina.
Pagal egzistencinių potyrių teoriją, žmogaus smegenys labai panašios į kompiuterį. Jos pačios išrenka, dažniausiai nesąmoningai ir mechaniškai, tokią „sąmonės kokybę“, kuri bus pasirengusi patirti, ir realybės tunelį, kuris reikalingas ateinantiems signalams iš išorinio pasaulio valdyti. Kada tik protas pradeda suvokti, kad jis pats save programuoja, jo kūrybiniai sugebėjimai tampa neišpasakyti. Dronas Lilli tokią būseną vadina metaprogramavimu.
Metaprogramavimo būsenoje galvos smegenys kryptingai plečia sąmoningai priimamų signalų skaičių. Įprastai žmogus į viską žiūri paviršutiniškai, po to žiūri dar ir dar kartą. Neįdomūs objektai ir nuobodžios situacijos transformuojasi, nes jie „pasirodė“ neįdomūs, kada protas juos apdorojo pagal senas mechaniškas programas. Sinerginė stebėtojo ir stebimojo vienybė atsiranda, kai protas su visišku aiškumu ir tikslumu priima iš aplinkos signalus. Patyrimo procesas pavirsta į mokymosi procesą, kurį būtų galima palyginti su studento mokymusi prieš egzaminų sesija. Tokia visiškai įjungtos į potyrius sąmonės būsena, kurią mistikai vadina prabudimu, protui, užprogramuotam stebėti nuosavą būseną, atrodo visai natūrali. Kadangi egzistenciniame empyriniame pasaulyje nuolat turime pasirinkti, mes visą laiką sąmoningai mokomės, tačiau nejaučiame nei streso, nei nerimo.
Panašu, kad mūsų protas geriausiai dirba ekstremaliose situacijose. Kareiviai, kuriuos apdovanoja už narsą, dažnai kalba, kad absoliučiai neprisimena, ką jie darė mūšio metu, nes viskas vyko labai greitai. Tačiau manau, jog kiekvienas iš mūsų prisimintų ne tokių baisių prisiminimų, kuriuose smegenys pradeda funkcionuoti ypač sparčiai ir efektyviai.
Visai tikėtina, kad mūsų įprasti pojūčiai gali išeiti į „realią“ visatą, atsijungdami nuo to, kur esame, ką darome ir kas vyksta aplink mus. Eksperimentinėse situacijose šitas atsipalaidavimas, užsihipnotizavimas neleistinas dalykas: mes turime aiškiai suvokti kiekvieną menkiausią priimamojo egzistencinio pasaulio detalę.
Kai kurie žmonės, pavyzdžiui, lenktynininkai ir alpinistai, tiesiog trokšta ekstremalių situacijų, kuomet gyvybei gresia mirtinas pavojus, vien tam, kad dar ir dar kartą pasimėgautų ypač gera smegenų veikla ir aukšto įsijungimo į tik tą tikrovę būsena. Metaprogramavimo įprotis, pakeisiantis seną įprotį klaidžioti po „realias“ visatas, sukelia tokį palaimos pojūtį vis dažniau, ir žmogui pradeda rodytis, kad anksčiau jis naudodavo savo smegenis ne pagal paskirtį.
Kad ir toks pavyzdys: du žmonės atsiduria toje pačioje egzistencinėje situacijoje, tačiau išgyvena tą situaciją dviejuose skirtinguose tikrovės tuneliuose. Jeigu tie žmonės – modeliniai monoteistai arba fundamentalistai, tai kiekvienas iš jų savo potyrį vadins „objektyviu“ ir pasirinks pasyvią reagavimo į situaciją taktiką. Vėliau tie du žmonės pradės aršiai ginčytis ir „suskils“ į dvi partijas arba dvi bažnyčias. Jie niekaip nesutars, kieno gi iš tiesų „tikrovės tunelis“ realesnis. Galų gale abu jie ims vienas kitam kerštauti už padarytą grubią klaidą.
Bet jeigu abu šie piliečiai bus sąmoningi ir suvoks savo „tunelio“ reliatyvumą, tai, nepaisant didelių ideologinių skirtumų, jie stengsis vienas kitą suprasti. Tie žmonės puikiai suvoks, kad jų „tikrovės tunelis“ – tai tik kūrybos vaisius, ir galės be jokių įtarimų ir kaltinimų vienas su kitu bendrauti. Tai yra aukščiausias pilotažas. Įsivaizduokime, kiek daug problemų išnyktų, jei visa tai suvoktume.
Panašu, kad, apdovanodamas mus smegenimis, Dievas pamiršo palikti „eksploatacijos taisykles“, kaip teisingai jomis naudotis. Todėl žmonijos istorija tapo mokymosi iš klaidų poligonu. Žmonių užduotis – atrasti tas „eksplotacijos taisykles“, ir už tai reikia brangiai sumokėti.
Įsisąmonindami tai, kad smegenų eksploatacija reikalauja didelės atsakomybės ir budrumo, gauname ne tik technologines, bet ir estetines bei moralines pamokas. Mes tuomet suprantame, kad empirinis, patirties pasaulis yra holografiškas bei vientisas ir kad tikrovės pasireiškimo formų skaidymas į kaleidoskopiškus, tarpusavyje nesusijusius fragmentus, kaip mokslas, kultūra, etika, religija, yra paprasčiausias dvasinio nebrandumo požymis. Ir toks požiūris suteikia daugiau kančių nei naudos. Negi tai sunku suvokti ?

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »