BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gruodis 2010 archyvas

Stebėdamas kalėdinį-komercinį šurmulį, neperseniausiai save pagavau mąstant, kad Jėzaus gimimą norėčiau prisiminti ne pagal krikščionių tradicijas. Šiemet nepuošiau eglutės, o dovanomis nesirūpinu gal jau 10 metų. Kažkaip tos eglutės su visokiais seniais, žaisliukais blizgučiais, nesiliaujančiais  Jingle Bells  man niekaip nesiriša su tikruoju Jėzaus gimimu, o visas tas šurmulys neatrodo, kad turi ką nors bendra su tuo kokią misiją atliko Jėzus Kristus ir ko Jis iš tikrųjų mokė.

Apie Kalėdų stebuklą šiandien mus primena ne dvasininkai ar mokytojai. Už visus labiau, tiesiog nerdamiesi iš kailio, apie tai klykia parduotuvių tinklai, verslo korporacijos, televizija bei politikai, visi tie, kurių vizija ir misija buvo ir yra atitraukti žmogaus dėmesį nuo tikrojo kelio paieškų ir išlaikyti neįsisąmonintų ritualų kalėjime. Ir kas baisiausia, visa tai nėra visiškai nekalti dalykai, ar natūralūs siekiai pasidaryti kuo daugiau pelno pučiant eilinį vartotojiškų švenčių prekybos burbulą. Visa tai turi pakankamai rimtas priežastis ir gali turėti labai svarbias pasekmes, jeigu neatsiskleisime dūmų uždangos.

Nelaikau savęs konfesiniu kataliku, greičiau - nepriklausomu (iš bet kokių oficialių konfesijų išėjusiu) krikščioniu. Todėl, būnant laisvu nuo dogmų, kažkaip vidujai norėtųsi atkabinti Betliejaus istoriją ir Jėzaus gimimo paminėjimą nuo beprotiško komercinio šurmulio. ne tik dabat, bet ir anksčiau, vaikystėje buvo sunku prie jo priprasti. Būdavo nueini gruodžio 24-osios vakarą į mišką, kai visi valgo, prisimeni Evangelijos dalį apie Jėzaus gimimą. Ir to užtenka. Bet kiekvienam - savo.

Visos šitos visos eglutės, dovanos, karnavalai - šventos šeimos tradicijos. Kaip gi be jų? O kaip čia vaikams šventės nepadarysi? Nusikaltimas. Pasaulis džiaugiasi, o tu niurni, slėpeisi miškuose. Taip ir gyvenimo džiaugsmas pradings? Aš irgi taip galvojau. Kankinau ir griaužiau save dėl to, kad nesinori šėlti kartu su minia. Bet vieną gražią dieną visam tam reikėjo padaryti STOP! Kol ne vėlu. Nes tie aliens’ai mums taip praplovė smegenis, kad nebesugebame atsirinkti kas yra kas. Mes net nesusimąstom, kad lėbaudami prie eglučių iš tikrųjų garbiname ne gimusį kūdikėlį Jėzų (Jo garbinti nereikia, reikia tik klausyti ir daryti tai ką Jis mokė), bet šloviname šio pasaulio kunigaikštį, kuris karnavalo įkarštyje staiga mums ir mūsų vikučiams apsireiškia kaip gėrio ir dovanų nešėjas Santa Klausas - Kalėdų Senis.

Aušros Sūnus, Tekanti Saulutė, Spindulingas, tačiau puolęs Angelas, apdovanojęs žmoniją protu, jėga, ginklais, papuošalais, nuvedęs gėrio ir blogio pažinimo keliu, nuverstas ir pavydaus Dievo užrakintas žemės astraliniame plane, pas mus ateina per kiekvienas Kalėdas degtine trenkiančio barzdoto dėdės pavidalu. Vienintelė diena, kai žmonija jį prisimena ir linksminasi yra gruodžio 25 diena. Nuo tada Saulutė vėl kyla, kiekvieną dieną, kopdama horizontu vis aukščiau ir aukščiau. Nes jis - šviesą atnešanti Aušrinė ryto žvaigždė, be gailesčio padaryta atpirkimo ožiu. Už ką? klausia masonai ir teosofai?

Iš tikrųjų jis tas pat Enocho puolusių angelų vyresnysis ir šumerų Anu - ateivis aliens’as, “išvadavęs” žmogų iš malonaus dieviško Rojaus jungo ir nuvedęs savo ištikimą kaimenę pažinti gėrio ir blogio, t.y. į niekur.

“Kaip tu iškritai iš dangaus, Liuciferi, ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas?” (Iz 14:12). Pamynęs tautas, vadinasi pajungęs jas prie savo kvantinio kompiuterio, kuris teberodo mūsų monitoriuose netikrą filmą apie “gyvenimą ir tikrovę”. Jei būčiau būtybė, gyvenanti 5 realybės dimensijoje, galėčiau sakyti, kad žmonijai reikėjo negatyvaus katalizatoriaus ir manyčiau, jog gundytoja gyvatė padarė gerą darbą išvesdama mus paklajoti erškėčiais nuklotais takais, tam, kad pažintume gėrį ir blogį ir užsimatytume namo. Juk viskas, kas išeina ir Vienio, pasisėmęs išminties ir patirties į Vienį ir sugrįžta. Tada aš nesmerkčiau Liuciferio ir puolusių angelų [reptilinių ateivių] už tai, ką jie padarė ir tebedaro atvykę į Žemę. Nes esą jie davė šviesą, ir pasitarnavo pozityviai-neigiamu, tačiau būtinu veiksniu žmonijos (o gal net visos galaktikos) vystymosi procese.

Sutinku su masonais, kad smerkt nereikia, bet reikia suprast. Bet aš neesu masonas, todėl užimu kitokią principinę poziciją,  kurios laikosi ir visi Enocho vaikai [Jo vaikų kolektyvinė sąmonė]: šitas “katalizatorius” žmonijai nebuvo reikalingas ir jis - meškos paslauga visai galaktikai. Šito puolusių angelų “indėlio” į evoliucijos procesą mums tikrai nereikėjo, Dievo “pavydas” buvo teisėtas ir atitinkantis Visatos meilės principą. Šiandien mes norime atsiimti tai kas mums teisėtai priklauso - Žemę. Ir mums nebesvarbios baisios pasekmės, kurias neva patirsime Liuciferiui pasitraukus iš Žemės. Jokių pasekmių nebus. Nes poliškumas ne nuo jų priklauso. Nes mes patys sugebame kurti pasekmes, tokias, kokios mums reikalingos. Visatos paslaptis suprantame ir kvantinį realybės kūrimo mechanizmą valdyti sugebame. Taigi, paslaugų tiekėjų gyvačių galvomis mums nebereikia.

Saulės dievai

Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Saulės sugrįžimo šventės sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, t.y. maždaug prieš 10-12 tūkst. metų. Saulės sugrįžtuvių būdavo pradedama laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, Saulei „apsigręžus” - t. y. įvykus solsticijai, atliekamos apeigos, trukdavusios porą savaičių.

O kas buvo Žemėje iki “Saulės dievų” atėjimo, byloja senosios senovės baltų, slavų, germanų tautų tradicijos. Kai Aukso amžiuje žmogus gyveno darnoje su gamta, žmogus paminėdavo gamtos virsmus, susijusius su natūraliais astronominiais ir astrologiniais ciklais. Todėl gruodžio 25-oji, kaip ir kupolė birželį, kaip ir rudens ar pavasario lygiadieniai  reiškė gyvenimą darnoje su gamta bei santūrų pagerbimą To, kuris visa tai sukūrė ir leido gyventi, su meile ir dėkingumu  prisitaikant prie gerų ar blogų gyvenimo periodų.

Gruodžio 25 d. laikyta Saulės gimimo atgimimo diena [Bet ne Dievo]. Dievų vaidmuo Kalėdų procese atsirado daug vėliau. Egipto Oziris, Babilono - Tamuzas, persų - Mitra ir kt. atsirado maždaug prieš 5 tūkst. metų. Tai pakankamai nesenos religijos, tiesiogiai susijusios su puolusių angelų “kritimo” faktu, kuris vienaip ar kitaip apdainuojamas beveik visų senojo pasaulio tautų padavimuose ir legendose. Saulės dievai - yra jų - šaltakraujų gyvačių religija su visais iš to išplaukiančiais atributais.

Nusilenkdami Saulės dievui, iš esmės žmonės pagarbindavo Aušros, tekančios Saulutės, dievą - “Liuciferį”, kuris įvairiuose kontinentuose, per įvairius istorijos periodus pasireikšdavo skirtingais vardais bet tomis pačiomis mirties ir atgimimo istorijomis. Šitos visos istorijos iš tikrųjų susijusios ir su žemdirbystės tradicijomis, ir su astronominiais ciklais, bet jokiu būdu ne su Šventa Betliejaus istorija. Tiesiog Betliejaus istorija buvo meistriškai sutepta, sutapatinus ją su Saulės kultais.

Kodėl bažnyčios tėvai senojoje Romoje tik nuo IV amžiaus “prikabino” Jėzaus gimimą prie orgijomis išgarsėjusios gruodžio 25 dienos šventimo? Nors iš tikrųjų jokių tiesioginių ar netiesioginių sąsajų realiu Mesijo gimimu šitas lėbavimais garsėjęs Saulės  ritualas Romoje neturi ir turėti negalėjo. Nepaisant mokslininkų ir istorikų, kurie jau 100 metų mums garsiai kalba apie tai, kad Betliejaus ir Saulės dievų legendos yra visiškai skirtingi dalykai, didžioji dalis žmonijos vis dėl ir toliau švenčia tuos dalykus tą pačią gruodžio 25-ąją.

Atkreipkite dėmesį: reklamos industrijai ir vartojimo burbulams juk nereikia jokio Betliejaus, jokio Jėzaus. Tame reklaminiame šurmulyje jūs net neišgirsite Jėzaus vardo. Taigi, ar nesusimastėte, ką jie iš tikrųjų švenčią? Ir ką iš tikrųjų kviečia švęst. Manau, kad atsakymas peršasi pats savaime.

Krikščionių šventraščiuose nėra niekur nurodyta, kada tiksliai gimė Jėzus. Tik yra užuominos, kad tai galėjo būti sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Priežastis, kodėl gruodžio 25-oji buvo paskirta minėti Jėzaus gimimą, galėčiau išvardinti kelias. Pirma - dėl politinių ir socialinių priežasčių, nes IV-V a. krikščionybė Romoje tapo valstybine religija. Antra - gal būt buvo norima gruodžio 25-tajai suteikti šventumo, tokiu būdu išstumiant pagoniškų Saulės dievų [Mitros, Horo] garbinimą ir su tuo susijusias orgijas. Trečia - tokiu būdu buvo siekta iškreipti Kristaus mokymą ir sumenkinti Jėzų, pastatant jį greta Tamuzo, Mitros, Horo ir panašių pasakų personažų. Visados maniau, kad pirmosios dvi priežastys yra teisingos. Bet dabar manau, kad visos trys yra teisingos, o labiausiai arti tiesos yra trečioji. Būtent dėl šios šventos “klaidos”, Jėzų pagoniškos Romos imperijos tautos, o vėliau ir visa likusi Europa pradėjo tapatinti su dar vienu, eiliniu Saulės dievu. Na ir senoliai, tikriausiai bijodami ginkluoto susidorojimo, o gal matydami daug bendrų dalykų ir sakydavo: “na jeigu dabar Mitra ar Horas bus vadinamas Jėzumi, jokio skirtumo, juk naujas mesijas gal būt yra inkarnacija senojo. Vardai gali būti visokie, svarbu, kad iš esmės niekas nesikeičia”.

Dabar, kvantinė teorija man leidžia suprasti kaip veikia puolusių angelų  kolektyvinė sąmonė su savo begalinėmis inkarnacijomis, kraujo linijomis ir netikėtais apsėdimais bei kraugeriškais tūkstantmečius aprėpiančiais projektais. Todėl galiu drąsiai pasakyti - žmonija buvo apgauta, kai Betliejaus istorija buvo pradėta minėti gruodžio 25 d.

Žiūrėkit, kas dabar darosi. Tokie išmanūs New Age dvasiniai lyderiai kaip David Icke, Peter Joseph tebeklijuoja Jėzui eilinio Saulės dievo etiketę. Saulės dievo, supraskit, Šviesą nešančiojo, tekančios Saulės - Liuciferio vardas atitenka ir Jėzui. Žinoma pačiam Jėzui neįmanoma nieko priklijuoti, tačiau praplauti žmonės, net ir labai apsišvietusiems, galvas - pavyksta jau beveik du tūkstančius metų.

Aš labai myliu ir gerbiu David Icke už jo atliktą darbą, kurio vaisiais naudojuosi rašydamas šios tekstus, tačiau viliuosi jog jis, tapatindamas Jėzų su eiliniu Saulės dievu, daro nesąmoningą klaidą, kurią vėliau tikrai supras. Dėl “Zeitgeist” kūrėjo Peter Joseph - yra kita problema, nes Zeigteist, kaip dabar aiškėja, vis dėl to yra masoniškas projektas, susijęs su ta pačia naująja pasaulio tvarka. Jis ne veltui pavadintas projektu Venera. Kodėl Venera? Ką, mes kelsimės gyventi į naują planetą? Viskas paaiškėja, kai išsiaiškini, jog Venera- ryškiausia žvaigždė, yra ta pati Aušrinė Ryto Žvaigždė.

Aš bandyčiau pateisinti David Icke ta prasme, kad jis, kaip dar vieną eilinę Saulės dievo versiją stato tą Jėzaus paveikslą, kurį išpažįsta dogmatiškos krikščionių bendruomenės esančios Vatikano pavaldume. Kitaip tariant jis, Saulės dievo Horo  kopiją vadina tą karikatūrinę Jėzaus versiją, kurią mums perša puolusių angelų agentai katalikų bažnyčioje. Tokiam įvaizdžiui sustiprinti naudojamos ir tokios šventės kaip Kalėdos, kurios paverčiamos beprasmių blizgučių ir lėbavimų orgijomis. Ir tampa nebeaišku, kas yra kas.

Dievo motina, kas ji?

Pagal šv. Matą ir Luką Kristų pagimdė Mergelė Betliejuje Miram (Marija) nuo šventosios dvasios, nes išsipildė pranašystės. Tais laikais gruodžio 25 d. šventė tik pagonys, egiptiečiai, chaldėjai ir kt. Žydai jos nešventė. Tai, kad Jėzus nėra eilinis Saulės dievas, rašoma ir Naujajame Testamente. Kaip jau minėjau, šios šventės pavertimu krikščionišku ritualu, pasirūpino Romos valdžia, tokiu būdu Jėzų į vieną gretą pastatydami su tokiais pagoniškais personažais, kaip Tamuzas, Mitra, Horas. Ir visame tame yra labai gili potekstė, ir, sakyčiau tikslas, nes Romos imperija, būdama Trečiuoju Babilonu, organiškai paveldėjo beveik visą dvasinį šlamštą, atėjusį iš Babilono ir Egipto. 

Savo ruožtu, Babilonijos religija buvo perimta iš šumerų. Raguotas ir sparnuotas ateivis, vardu Anu ir du jo poliškai priešingi aspektai Enlilis ir Enkis bei deivė motina En su driežo galva ir žmogaus kūnu, gimdžiusi mutantus - dievų vaikus [refilimus ir nefilimus], sudaro pilną dievišką šeimą. Šios šeimos kraujo linijos nusidriekė iš Babilono iki šių dienų. Jų atstovai, puolusių angelų palikuonys, tapo imperijų karaliai ir didikai. Ant sostų juos užkėlė patys žmonės “už jų dievišką kilmę ir ryšį su dievais”. Jie ir dabar sudaro tą pačią kolektyvinę sąmonę - Liuciferis- puolęs angelas, kurį pasaulio tautos apdainuoja kaip sparnuotą gyvatę, didįjį drakoną, tekančią Saulutę.

Vienu tokiu pusiau dievu, pusiau žmogumi buvo ir Babilonijos karalius Nimrodas, nors jo senelis buvo šventas žmogus - Nojus. Jis buvo vienintelis Nojaus anūkas, turėjęs mutantišką reptilinį geną. Būtent nuo jo, per Egiptą, Persiją, Graikiją, Romą iki mūsų dienų ir atslinko šis dvasinis šlamštas, kurį mes švenčiame gruodžio 25 d. puošdami eglutes ir dovanodami dovanas.

Didysis statytojas Nimrodas buvo pagarėjęs savo maišto projektu “Babelio bokštu”. Jo valdymo laikais tokių miestų buvo pastatyta ne vienas. Babilono karaliaus žmona buvo kekšė ir paleistuvė  Se-Miram-Is (Semiramidė).

Pagal legendą Nimrodas buvo užkietėjęs medžiotojas ir jį medžioklėje nudobė šernas. Todėl buvo įsakyta gruodžio mėnesį nevalgyti šernienos. Po to Nimrodas atgimė kaip žalias medis. Todėl per kiekvienais metais gruodžio 25 d. baliloniečiai puošdavo medį, po juo dėdavo gausiais dovanas. Šios šventės spalvos būdavo žalia ir raudona. Pasikeitę dovanomis jie gerdavo ir lėbavo, keldavo pačias šlykščiausias sekso orgijas iki nukritimo. Sekso orgijomis būdavo prašoma gero kitų metų derlius. Būtent ši babilonietiška Kalėdų medžio ir orgijų tradicija vėliau buvo perimta Romoje.

Egipte taip pat buvo analogiška tradicija, susijusi su gruodžio 25-tąja. Būdavo garbinamas Ozyrio sūnaus Horo gimimas ir pačio Ozyrio penis - vaisingumo, derliaus ir sekso simbolis. Ozyrio penis - jis yra ir Kalėdų medis. Iki šių dienų Kalėdų “medis” atėjo kaip falas - pagoniškas simbolis. Ozyrio falų išdygo šimtai visame pasaulyje. Viena iš jų stovi Vatikane, šv. Petro aikštėje. Keista ar ne, bet Lietuva buvo viena iš nedaugelio kraštų, kur obeliskai nebuvo statomi.

Taigi, su realiu Jėzaus gimimu Kalėdų medis neturi nieko bendro. Užtat turi daug ką su “dievo-tėvo” Nimrodu sūnumi Tamuzu ir Ozyrio - Horu. Nimrodui žuvus, kekšė karalienė Semiramidė, be gimtosios nuodėmės (?) pagimdė dievo sūnų kūdikėlį Tamuzą gruodžio 25 d. Tamuzas buvo paskelbtas atgimusiu Nimrodu - patekančia Saulute. Jis buvo paskelbtas Saulės dievu. Štai iš kur kilo masoniška kylanti saulė herbuose ir emblemose.

Tamuzas taip pat yra žinomas Baalis, didysis gyvybės teikėjas, ugnies dievas, Baalimas, Belas (Jingle Bells ?), Molechas, Mardukas, Dagonas ir t.t. Beje, kaip teigia legenda, Semiramidė “pastojo” ne nuo “tėvo” Nimrodo (jis jau buvo nudobtas šerno), bet nuo dievų, kurie atėjo iš debesų. Greičiausiai nuo tų, kurios Biblija ir vadina puolusiais angelais. Nuo tų, kurie pamatė žemėje gražias moteris ir jų užsigeidė (Pr.6-4). Egipte deivė Izidė pagimdė sūnų Horą, kurį taip pat simbolizuoja Saulė. Todėl daugumoje atvejų simbolikoje matome Kalėdų  medį ne tik kaip falą, bet ir kaip piramidę su aušrine žvaigžde - viską matančia Horo akimi virš kupolo.

Štai iš tada ir atsirado tie vadinamieji motinos kultai. Jėzaus motina Marija nėra jokia Dangaus Karalienė. Ji paprasta Judėjos moteris, pagimdžiusi Jėzų. Mes turėtume ją gerbt, mylėt, bet jokiu būdu ne jai melstis. Kai meldžiamės Dievo Motinai Mergelei, mes iš tikrųjų meldžiamės Semiramidės agregorui, nes Jėzaus motinai Melstis nereikia. MARIJA - NĖRA DIEVAS.

Semiramidės vardų yra daug  Astartė, Europa, Diana (!), Sibelė, Izidė, Afroditė, Venera, Fortūna, Išta, Asta, Šingmu, Disa, Indrani, Devaki ir kt. Jas visas vadino maloningosiomis Dangaus Karalienėmis, skriaudžiamųjų užtarėjomis, motinomis Dievo, Karalienėmis visų kenčiančiųjų, Laisvės viltimi. Simbolikoje Karalienė Semiramidė neša fakelą - mesijo Tamuzo, atgimusio Nimrodo ugnį [ji neša šviesą]- dvasinę laisvę. Jos paminklas puikuojasi Niujorke, Paryžiuje, kaip laisvės statula. Kodėl masonai ją taip pamėgo? Todėl, kad pagal legendą, anų dievų inkarnacijos tęsiasi ir šiandien naujojo mesijo vėl laukiama kaip atgimusio Saulės dievo Nimrodo. Su juo patekės naujos eros Aušra-Venera.

Nimrodo laikais mieste Babelėje buvo pastatytas bokštas - iššūkis Viešpačiui Dievui. Šis babilonišjojo maišto prie Dievą simbolis buvo atstatytas šiais, moderniais laikais Strasbūre, kaip Europarlamento pastatas. Ar tai nėra simboliška, kur link sukamas Vakarų pasaulis? Be jokios abejonės Europos sąjunga vadinama ketvirtuoju Babilonu, Danelio pranašystėje apibūdinamas kaip Istukano kojos, padarytos iš molio ir geležies. Tad nenuostabu, jog simboliai - iš ten pat, kur ir gimė jų religija - Babilone. Šalia EU pastato ant jaučio (Nimrodo) sėdi apsinuoginusi Europa. Ji gi - ta pati Karalienė Semiramidė. Ar tai nėra simboliška?

Maištininkų dievai

Semiramidė masoniškoje simbolikoje minima dar ir kitu,  graikišku vardu - Persefonė. Graikų mitologijoje ji buvo Dzeuso ir Demetros duktė, gamtos, sezonų ciklų deivė. Persefonės pagrobimo mitas paaiškina sezonų kaitą ir aukojimai jai senovės Graikijoje buvo švenčiami taip pat gruodžio 25 d. Persefonė taip pat yra mirusiųjų pasaulio karalienė, kurios vardą ištarti garsiai buvo nesaugu. Persefonė - taip pat yra plačiai paplitęs masoniškas personažas, o jos figūra puikuojasi ant pasaulio demokratijos šventyklos - Vašingtone - Kapitolijaus kupolo. Beje, kaip teigia David Icke - Vašingtonas, jo visa gatvių struktūra simboliai ir architektūra (kaip ir Kremlius Rusijoje) yra ne kas kita - o mirties šventykla.

Nimrodo laikais, kai puolę angelai čia buvo įvedę pačią baisiausią tiesioginę blogio diktatūrą, žmonės kalbėjo viena kalba. Tuomet, kaip ir dabar dauguma žmonių buvo įtraukti į šią ateivių reptilijų atvežtą religiją. “Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!” (Pr.11-7) Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą. Tą miestą dabartinėje simbolikoje įprasmina žodžių junginys “nauja pasaulio tvarka” su viršūnėje - viską matančia akimi. Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten išsklaidė juos į visus žemės kraštus. Apie tai jau rašiau, kad vieninga kalba reiškia ne išorinį, o vidinį žmogaus žodyną, netikros realybės ribas, matricą, netikrą vogto pasaulio vaizdą, iliuzijas.

Kitas deivės Semiramidės simbolis - balandis arba Columbus. Kristupui Kolumbui, neva atradusiam Ameriką šis vardas buvo suteiktas “dvasinių vadovų”, kaip Motinos Karalienės  Semiramidės laiškas Naujam Pasauliui, kad ateina naujas šeimininkas. Semiramidė arba Ištar simbolikoje taip pat vaizduojama kaip pelėda, kuriai pasaulio galingieji reguliariai aukoja ir meldžiasi bohemiškoje giraitėje.

Tai, kad pasaulį valdantis reptilinis elitas, jis gi yra Liuciferio kolektyvinė sąmonė, visais laikais išpažino savo vienintelį Saulės dievą byloja ne tik mitologija, bet ir apie tai rašo patys masonystės apaštalai.

Antai Alisteris Crowley - slaptas agentas, naujosios pasaulio “Thelemos” [jėgos bažnyčios] apaštalas, masonų ložės O.T.O (rytų tamplierių ordinas) kūrėjas, būdamas Egipte gavo pranešimą (čenelingą) iš savo dvasinio globėjo Sirijuje. Per narkotinio transo būsenoje meditavusią Crowley žmoną kalbėjo būtybė vardu  Aivass, kuris buvo tas pat Horas-Tamuzas. Po to jis parašė savo garsiąją “Įstatymo knygą” , kurioje išpranašavo Naujojo Eono atėjimą. Jis išpranašavo artėjančią vienaakio dievo Horo epochą, kai visos senosios religijos bus atmestos (krikščionybė ir pan.) ir įsiviešpataus nauja laisva religija, kuri iš principo bus labai dvasinga. Tai bus tikra laisvė “daryk ką nori”, nes žmogus bus kvantinis. Jam nereikės pikto ir pavydaus Dievo, nes jis pats taps Dievu.

Naujasis dvasingumas - sena tema, kurią pradėjau seriale “Išdurkime Horui akį”, tai yra ta New Age religija, laukianti naujo mesijo, kuri išgelbės pasaulį nuo korupcijos, finansinio nestabilumo, grobuoniškos politikos, skurdo, rasizmo, bado, karų ir t.t. Mainais už tai žmonės turės pasirašyti krauju, kad priima naują religiją ir nusilenks naujam Mesijui, nauju pavidalu atgimusiam Horui-Tamuzui.

Atėjus juodajam mesijui, eilinei Nimrodo, inkarnacijai - gerajam diktatoriui, ateis patys geriausi ir šviesiausi pasaulio istorijoje metai ir išnyks visos blogybės. Mesijas ateis kaip dovanotojas, nešantis laisvę, teisingumą ir šviesą. Iš ekonominės krizės neliks nei kvapo. Tada tikrai patekės Liuciferio saulė ir mes atsidursime 4 dimensijos realybėje, kai niekas nieko nevaržys, o žmogus taps kvantiniu Dievu. Nepasigaukime, tai yra iliuziniai pažadai. Jie, vesti žmoniją į ketvirtą matavimą neturi jokių įgaliojimų, nes yra jau de-jure nuteisti. Taip yra pasakyta Enocho knygoje. Taip, mes būsime 4 dimensijoje ir galime augti iš karto toliau - iki 5-osios. Tačiau tai vyksta ir be jų pagalbos. Jų “vaidmuo” žmonijos istorijoje baigėsi.

Ar esame kalti?

Atkreipiu dėmesį į šią informaciją, nes tai ideologiškai labai svarbu. Kai tie aliens’ai nusileido (puolė) į žemę, pagalbėti žmonėms kelyje į tobulumą, tai padarė be Centrinės Karminės Tarybos žinios. Jiem, atlikti žemėje katalizatoriaus funkcijos, nebuvo duotas joks leidimas. Jie tai padarė iš savanaudiškų paskatų.

Ateiviai [reptilijomis žmonių vaizduotėje jie pasirodė todėl, kad savo elgesiu ir vibracijomis yra panašūs į gyvates], kaip Liuciferio kolektyvinė sąmonė šią “misiją” prisiėmė patys, savo nuožiūra, nes į nuodėmę puolė anksčiau nei žmonės. Atėję čia, pirmiausia patys pažeidė laisvos valios principą, nes Žmogaus buvo sugundytas šlykščiausių manipuliacijų būdu. Jie iškreipė mūsų pasaulio suvokimo kompasus. Dėl jų kaltės Dievas mus “išvarė iš rojaus”, t.y. numetė į 3 materijos lygmenį [visišką atskirtį] ir nebetrukdė kad žmonės būtų vedami iliuziniu gėrio ir blogio pažinimo keliu ieškant vadinamosios poliarizacijos. Tačiau tikrosios harmonijos tarp magnetiškai priešingų polių einant Liuciferio keliu surasti iš principo neįmanoma. Nes Dievas puikiai žinojo, kad žmogus, kaip ir visa kas kūrinijoje, pereis evoliucijos ciklą ir grįš namo. Maža to, Žmogus ne tik grįš namo, bet ir nugalės patį blogio įsikūnijimą - drakoną. Ir pagrindinė kova su drakonu vyksta ne išorėje, o viduje, kiek tu sugebi išeiti iš už matricos ribų ir įveikti atskirties paradigmą pirmiausia savyje.

Po to jie, per paskutinius 5 tūkst. metų šliaužiančiais projektais sukūrė tobulą piramidinės hierarchijos principu paremtą vergovine sistemą. Žmogų jie padarė savo poreikių tenkinimo biorobotu. Ateiviai sugriovė Rojų žemėje, išprievartavo mūsų moteris, išniekino gamtą, išžudė vaikus ir dabar šiomis piktadarybėmis aplaktino mus pačius. Ir po to kaltina bažnytininkų lūpomis: atseit, kokie jūs Dievo vaikai, jei nesugebate susitvarkyti, o galite tik griauti. Kur gi tas Jūsų Jahve, kad jūsų neužstoja? Jis jūsų niekur neveda. Priešingai Jis pavedė mums jus vesti. Tad nesipriešinkit ir klausykit savo Dievo, nes valdžia esą yra iš Dievo. Jie mus per masoniškus simbolius aiškiai pasako: “Esame tie geri bičiuliai, kurie padeda tvarkytis, nes jūs neišmanote kaip valdyti realybę. O mes išmanom. Dirbkite su savim toliau, o mes ir toliau valdysim, nes jau tokia mūsų šėtoniška misija. Bet mes patys anaip tol ne šėtonai, mes esame kaip ir Jūs, Dievo vaikai”.

Tačiau jie dabar, vykdo tą patį šliaužiantį scenarijų, kaip ir visada: sukuria problemą neva mes patys nesusitvarkom, nes papažįstam Visatos įstatymų, o po to pasiūlo savo sprendimą, kurį, pagal laisvos valios principą patys mes apsisprendžiame įgyvendinti, nes kitos išeities per savo dvasinį aklumą ir nematom.

Matydami tik labai ribotą tikrovės diapazoną, žmonės negali teisėtai vadovautis laisvos valios principu, nes pasirinkimo laisvė falsifikuojama kasdien. Demokratija, laisva rinka, horizontalūs valdžios institutai - visa tai laisvos valios principo falsifikavimas. Jau geriau diktatūra, tai bent priešą matai akis į akį. Visatoje esti milžiniškos galimybės tikrąja ta žodžio prasme pasirinkti, bet mums, dėl to, kad mes nematom viso spektro, pasiūlomos tik kelios alternatyvos ir tai netikros.

Jei mes galime bent sekundei pasijausti kolektyvine sąmone, vardu Žmogus, tai atsiminkite mielieji, esame apkaltinti nebūtais dalykais, kurių nepadarėme. Jie mums užrišo akis, pakišo fiktyvią galimybę pasirinkti, nuvedė klaidingu keliu, o po to apkaltino, kad patys norėjome maištauti ir atsisakyti Dievo Rojaus diktatūros. Jeigu kas nors jums pasako, kad žmogus nusipelnė tokios “nežinojimo bausmės”, spjaukit į veidą. Žmogaus kaltė čia tik vienintelė, ji ir yra prigimtinė nuodėmė - atsiskirti nuo Dievo - Pirminio šaltinio ir priimti Liuciferio iššūkį. Dėl šios klaidos Dievas, atėjęs į 3 dimensiją Jėzaus Kristaus pavidalu, perėjęs per Golgotą ir numiręs už mūsų nuodėmes, mus JAU atpirko, o savo karmą mes beveik jau atidirbome. Liko tik vienintelis žingsnis - kiekvienam asmeniškai pasijausti Visumos, Dievo dalelėmis arba Vaikais. Šis pojūtis - jau nebe už kalnų. Kai kas jį jaučia šiandien, kai kas pajaus rytoj, ne taip jau svarbu. Ir reali valdžia planetoje JAU priklauso Žmogui [kaip kolektyvinei sąmonei], bet ne okupantams -gyvatuodegiams ateiviams.

Dievas, būdamas nepamainomu strategu, žinojo ir leido šiam scenarijui įvykti tik dėl to, jog tik Žmogus, pilnai nuėjęs dvasiniu keliu gali įveikti totalų blogį. Ir todėl mes, žmonės šią misiją turime įvykdyti iki galo ir atsiimti planetą jau netrukus. Prisiminkime pasaką apie tris brolius praeitame poste. Mums atiteko trečias kelias. Nes tik mes galime nugalėti drakoną. O nugalėti jį galime pirmiausia pradėdami kovą savyje, ieškodami tikrojo kelio Namo.

Faktiškai dabar Liuciferio sąmonė jau yra atrišta nuo žemės astralinio kūno. Ateis laikas kai mes juos teisim Dievo vardu ir nusiųsim atidirbinėti karmos į naują trečios dimensijos planetą kur nors Lyros arba Gulbės žvaigždynuose. Ir ten Liuciferio kolektyvinė sąmonė turės praeiti visus evoliucijos etapus nuo pat pradžios pačiame baisiausiame scenarijuje su visomis iš to išplaukiančiomis aplinkybėmis. Kartu su jais į tą planetą bus ištremta ir nemažai žmonių sielų, kurie patikėjo ateivių pasiūlytu dvasiniu prabudimu Naujajame Eone. Ir tai nėra pasmerkimas ar kerštas, tai pusiausvyros ir harmonijos Žemėje ir visoje Visatoje atstatymas.

Karalienė Semiramidė - ji gi laisvės statula Niujorke. Rankoje laiko Nimrodo fakelą. Karaliaus turi sugrįžti kaip Naujas Mesijas.

Naujasis Mesijas

Mūsų šiandien tikslas - perimti valdžią iš visų klano užimamų pozicijų ir demontuoti sistemą kaip tokią. Kokia bus nauja sistema ir ko jai reikia, apie viską jau yra pagalvota.  Bet tai galima padaryti tik tuomet jei būsime vieningi ir atsiduosime Kristaus sąmonės vedini. Tačiau nėra nei vieno maištininko, kuris sugautas nesvajotų apie revanšą. Ir jie tą revanšą ruošia, todėl atsipalaidavimams neturime laiko.

Bet grįžkim į dabartį. Dabartinė situacija pasaulyje man primena mūsų pačių istoriją 1987-1990 metais. Imperija ir žudymo mašina griuvo, bet ji buvo dar tokia galinga, kad galėjo sutraiškyti bet ką. Tačiau liaudis kunkuliavo jau kitomis nuotaikomis. Skirtumas tarp 20 metų senumo įvykiu ir šiandieninės situacijos tas, kad dabar kova vyksta dvasinėje plotmėje. Pasaulinė elitarinė imperija patiria didelius sunkumus, todėl nori persitvarkyti, nepaleisdama realios valdžios ir kontrolės. Taip kažkada elgėsi ir komunistų partija. Koks iš tikrųjų bus scenarijus, sužinosime jau netrukus.

Pabaigai norėtųsi bent keliais žodžiais užsiminti ir apie Naujojo Mesijo atėjimą. Tai, kad jis atsiras, mums kalba Biblija. Kai kurie mistikai sako, kad Paryžiuje, 1997 m. rugpjūčio 31 d. nužudyta princesė Diana buvo Karalienės Semiradinės reinkarnacija. Ten, kur ji žuvo - pastatytas masoniškas simbolis amžinoji ugnis - Nimrodo fakelas, panašus į tą, kurį Semiramidė laiko rankoje Niujorke.

Ačiū diskusijų dalyviams už informaciją apie Londono olimpines žaidynes. Kartu užkibo ir kita informacija. Mistikai mato, kad šito fakelo reikšmė labai didelė, kad Karalius Nimrodas atgims dar kartą. Ir karalienei turėjo gimti kūdikėlis, vadinamas Nimrodu-Atichristu. Nesunku atspėti kas jis, juo labiau, kad taip simboliškai jis save jau paviešimo. Taip pat sakoma, kad Antichristas naudos visus tuos pačius simbolius, kaip ir Kristus. Kaip ten bus tiksliai, pamatysime jau po dviejų metų.

Atrodo, kad prirašiau baisių galykų. Bet nekreipkit dėmesio. Darykit savo išvadas. 

Švęsti ar nešvęsti Kalėdas ir kaip jas švęsti - kiekvieno asmeninis reikalas. Jeigu žmonėms norisi patirti gyvenimo džiaugsmą ir pabūti šventiškame šurmulyje - vadinasi tokios aplinkybės yra to žmogaus vidinio pasaulio dalis. Tai natūralu, normalu. Aš irgi dalyvauju tuose šurmuliuose, nuo jų nepabėgsi ir ausų neužsikimši. Tiesiog stengiuos viską priimti kaip neįpareigojantį spektaklį ar žaidimą. Kaip priimi tokią neįpareigojančią nuostatą, jokie simboliai, jokie pasąmonės kodai, visiškai neveikia. Tačiau, jei ko nors gali išvengti, geriau išvengt. Ypatingai masinių renginių. Bet jeigu negali išvengt, blogiau nebus. Svarbu neprarasti budrumo, savikontrolės.

Būtite laimingi ir saugūs.

Gerų švenčių

Rodyk draugams

Comments Komentavo 92 »

“Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai”. (Apr.12-9)

“Per kraštą, pavojingą ir neramų, ten, kur liūtė ir riaumojantis liūtas, kur angis ir skraidančioji gyvatė, jie gabena savo turtą ant asilų nugarųir lobius savus ant kuprių keterų tautai, iš kurios jiems nėra naudos”, - (Iz 30-6)

 Skraidančioji gyvatė, arba ta, kuri degina. Būtent ją išaukštino ir paminklą pastatė tamplieriai Londone. Kokia garbė tam padarui, kuris sugundė ir pasmerkė žmogų nežinojimui, gėrio ir blogio pažinimo kelionėms, kurios niekad nesibaigia.  Kokia šlovė maištaujančiam ateiviui, kuris atėmė iš Žmogaus Sūnaus antrąją pusę - nuotaką, arba tikrąją paskirtį, esminę prigimtį bei pasmerkė keliauti keliu, kurio pabaigos nesimato. Šis “svetimas” ateivis reptilijos odoje,  įkalino žmogų jo paties kūno sąmonės kalėjime ir, atskirdamas sąmonę nuo jo paties aplinkos, atėmė tikrąjį gyvenimą Tėvo karalystėje. O jos išvesta genetinė linija - pasaulio turtingieji ir galingieji tebeminta nekaltų žmonių krauju ir jaučiasi nebaudžiami. Tikrieji mūsų Namai vagiami, “Dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia” (Mt.11-12).  Tokia nevilties gaida dar galima buvo kalbėti prieš 10 ar 20 metų, tačiau ne dabar.

Laimei, laikai keičiasi. Mes gyvename eroje (tiksliau- jos išvakarėse),  apie kurią kalbėjo ir pranašavo visos religijos ir visi pranašai. Ir energijos jau visai kitos. Žmogus pamažu tampa kvantiniu, daugiaplaniu, galinčiu veikti ir kurti nepriklausomai nuo matricos rėmų. Žmogus pamažu atsiima tai, kas buvo atimta - atmintį apie save ir realųjį pasaulį, kuris ir yra Kristaus pranašauta Dangaus karalystė. Jau šiandien galiu drąsiai pasakyti, jog eilinio paprasto žmogaus, dirbančio nuo algos iki algos vibracijos tapo žymiai aukštesnės subtilesnės, negu tų, kurie mus valdo tiek tiesiogiai, tiek ir iš už širmos. Tai reiškia, kad mes pamažu išeiname iš kontrolės gniaužtų, nes kvantinis žmogus negali būti priklausomas, jis yra laisvas. Tačiau nuleisti rankas ir pasakyti, kad ta padermė nugalėta ir viskas baigta - dar tikai per anksti. Kiekvieną dieną mes turime būti pasiruošę sulaukti iš jų naujų siurprizų: pandemijų, krizių, karų, naujų melo ir veidmainystės dozių. Valstybė, bažnyčia, švietimo ir teisinė sistema, ekonomika ir verslas kol kas dar tebėra ateivių - reptilinių humanoidų instrumentai, per kuriuos Visatos maištininkų gauja desperatiškai bando išlaikyti prarandamą turtą ir pozicijas, laikyti žmogų už pavadėlio ir toliau mulkinti. Kiekvieną dieną jie susiduria su naujais laisvėjančio žmogaus iššūkiais, kuriuos nedelsiant turi spręsti, antraip praras kontrolę. Kol kas jiems sekasi. Bet tik kol kas. Nes pastaruoju metu sekasi ir mums.

Tikroji mūsų prigimtis - kvantinė santuoka

Kodėl aš taip įsitikinęs. Todėl, kad prieš 10 metų pradėjau kelionę nuo paprasto klausimo: kodėl kvantinė teorija nedėstoma vaikams trečioje klasėje? Ir po daugelio metų radau atsakymą, kuris netilpo mano galvoje, jog tai daroma ne šiaip sau ir ne atsitiktinai. Kažkas iš viršaus nusprendžia, ką mes turime žinoti, o ką - ne. Motyvai, kodėl taip elgiamasi kyla ne iš žmogiškosios prigimties. Nuspęsti už žmogų, ką jis turi žinoti,  tie asmenys neturi jokių įgaliojimų nei iš tikrojo Dievo Tėvo, Visatos Kūrėjo nei iš pačio žmogaus. Šiandien aš tuo įsitikinęs todėl, kad žinau, kaip atrodo realus pasaulis ir tikroji mūsų prigimtis. Aš matau kaip yra ir žinau kaip galėtų būti. O viso to nėra todėl, ne dėl atsitiktinių priežasčių ar žmogaus kaltės, bet dėl sąmokslo žmogų.

Tikroji mūsų prigimtis - yra kvantinės ir materialiosios pusių sąjungą. Mes dabar matome tik materialiąją pusė, o pažinti kvantinę pusę niekas nemoko. Netgi įžūliai kartojama, kad ji neegzistuoja. Ne tik mistikoje, bet ir moksle, beveik iki XXI a. pradžios Quantum non locality (QLN) principas buvo oficialiai neigiamas, nors laboratorijų tyrimai jau beveik 50 metų sako, kad tai egzistuoja. Laboratoriniai tyrimai nepajudinamais faktais ir argumentais parvirtina ir tai, kad sąmonė neatsiejama nuo kvantinės Visatos prigimties ir, kad tai yra vieningas, materialia akim nematomas, tačiau viską lemiantis tikrasias priežasčių ir pasekmių grandines, laukas.

Todėl esame atskirti nuo išorinio pasaulio specialiai, tam, kad nematytume giluminių sąsajų tarp tikrovės reiškinių, kurie mezgasi pirmiausia kvantinėje pusėje (kurios nepažįstame) ir pasireiškia laike ir erdvėje per kasdieninius malonius ir nemalonius įvykius. Valstybiniai ir religiniai institutai stropiai tarnauja tam, kad mes nematytume šių giluminių dalykų, bet pasyviai stebėtume atredaguotą filmą, kuriam negalime daryti jokios įtakos. Didžiausia išdavystė yra tai, kad valstybiniai ir religiniai institutai (ir užkulisiniai, ir vieši), patys kiekvieną dieną vykdo socialinės inžinerijos projektus, naudodamiesi praktine ir kvantine magija (pasižiūrėkite į specialiųjų tarnybų simbolius), tačiau mums į akis sako, jog tai neegzistuoja. Ir jeigu kas nors apie tai prabyla, iš karto užkemšama burna. Tokiu būdu jie mus pastato į durnių ir vergų padėtį, kad galėtų maitintis mūsų pačių sielvartu ir baimėmis, kylančiomis iš tikrosios savo paskirties Visatoje nežinojimo.

Sėdėti sudėjus rankas ir nieko neveikti, žinant tikruosius sąmokslininkų kėslus, būtų nedovanotina klaida. Ir jeigu mes ir toliau tikėsime ta pasakaite, kurią kiekvieną dieną jie mums seka iš televizorių ekranų, laikraščių, ir toliau liksime penktąja kolona arba akla minia, kuriai nieko nereikia tik sekso, duonos ir žaidimų. Tai netikras lavonų kultūros kelias, kuris skiriasi nuo tikrojo Žmogaus Sūnaus kelio.

Tiesa, prisipažinsiu, kad po paskutiniojo posto, kuris vadinosi “Kosminis sąmokslas atskleistas”, viename ezoteriniame klube teko daryti pranešimą panašia tema ir diskusijų metu kai kurie dalyviai pareiškė tokią nuomonę: “o kam tu kapstai tuose šiukšlynuose, nesikoncentruok į blogį, nes su juo sutapsi”. “Sutinku!”, - atsakiau. Bet mes turime žinoti savo ligos istoriją, turime atlikti SWOT analizę, dar kartą pergyventi tuos nemalonius įvykius, dėl kurių dabar kenčiame ir pagalvoti apie tai, kaip mes galėtume gyventi be jų, vyresniųjų “brolių” pagalbos. Tai patikimas psichoterapijos būdas, norint siekti tikros laisvės.

Taip atrodo (paveikslėlyje) reptilinis humanoidas - ateivis be žmogiškojo grimo. Juos nupiešė Afrikos Zulu genties šamanas Credo Mutwa. Tokie padarai, anot jo, Afrikoje gyvena iki šių dienų. Kodėl mes jų nematom? Todėl, kad jie, kaip ir Sniego žmonės naudoja hipnozę. Jie mums prisistato kaip paprasti žmonės. Bet tai yra optinė apgaulė. Būtina atydžiai įsižiūrėti į akis, jos būna kitokios, be šilumos. Žiūri į žmogaus akis, o iš jų sklinda tamsi bedugnė. Apima toks toks jausmas, kad į tave žiūri kažkas iš anapus ir skrodžia kiaurai. Tokių žmonių daug tarp politikų, bankininkų, korporacijų vadovų, kurie šaltakraujiškai, negailestingai sprendžia paprastų žmonių likimus ir nurodo kas yra tikra, o kas ne. Tačiau neretai tokių pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime - šalia mūsų. Tokie padarai jaučiasi tvirtai ir savimi pasitikinčiai, nes žino savo “dieviškąją” kilmę. Kartais pagalvoji, kodėl vienas ar kitas žmogus staiga iš niekur parado stulbinančią karjerą, lyg jį stumtų kažkas iš už nugaros. Tuo tarpu kai jo gyvenimo būdas tiesiog pasišlykštėjantis ir netelpa į jokius 10 Dievo įsakymų. Iš tikųjų tokie žmonės - ne dievai, ir ne apsišaukėliai ar apsimetėliai. Jie yra hibridinė rasė. Ir turi rimų užtarėjų “iš anapus”.

 Trys evoliucijos kryptys

Daugelyje Europos tautų tautosakoje galima rasti maždaug panašaus turinio pasaką, bylojančią apie tris Visatos civilizacijų evoliucijos kryptis. Jaunoji arba mergina-princesė, simbolizuoja kvantinę, nelokaliąją, esminę pusę. Jaunikis - žmoniją. Trys civilizacijos - tai trys jaunikiai, šaunantys strėles. Strėlė - evoliucijos kryptis. Ir kur ta strėlė nulėks, ten bus ir jaunoji - bekraštė prigimtis, antroji, kvantinė pusė. Pirmiems dviems šauliams likimas lėmė vystytis teisingai, nes jie rado nuotakas be problemų. Taip turėjo atsitikti ir su trečiuoju. Tačiau pastarasis būdamas jauniausias ir neišmintingiausias, pritraukė ne itin malonias aplinkybes. Jis gavo antrąją pusę, įvilktą į reptilijos odą. Naktį, kai pasąmonė atvira, žmogus akis į akį susiduria su bekrašte savo prigimtimi, todėl pasakoje sužadėtinė iš varlės pasiverčia gražia mergina, plaukiančia iš pieno ir medaus, o ryte vėl grįžta į reptilijos kailį.

Į reptilijos odą merginą įvilko piktas demonas, kuris, taip pat būdamas šliužas, pakurstė jaunikį klaikiam žingsniui - vieną naktį jis sudegino princesės rūbą krosnyje. Ir tokiu būdu pasmerkė save gėrio ir blogio pažinimo kelionėms, bandant vėl surasti prarastąją nuotaką - kvantinę savo pusė. Paskutiniai gražuolės žodžiai buvo iškalbingi: “tau reikėjo palaukti tik tris dienas ir aš amžiais būčiau tavo”. Norėdamas susigrąžinti savo jaunąją, jaunikis turėjo įveikti ugnį, vandenį ir varinius trimitus, o galiausiai susigrumti su pačia reptilija - demonu. O galėjo viso to juk nebūti.

Šita pasaka - suspaustas kodas - kalba apie tai, kas gi įvyko Edemo sode, prieš jį ir po jo. Ji taip pat mums primena žmonijos istoriją didelėje lako perspektyvoje ir padeda susigaudyti kas vyksta dabar. Jaunoji - kvantinė, antroji pusė mums priklauso ir taip. Nemokamai. Ji būtu  atitekusi, tik mums buvo duotas likimo išbandymas, pakentėti ir išlaukti tris dienas. Tačiau, pakurstytas žmogus neiškentė, nes panoro išrinktą turėti jau dabar, kaip ir vyresnieji broliai. Todėl buvo pasmerktas ilgoms kelionėms per kalnus ir dykumas, ką Biblija vadina gėrio ir blogio medžio pažinimo keliu. Žmogus patyrė daug pamokų ir iš jauniausiojo kvailelio, tapo išmintingiausiu broliu Visatoje. Iš tokios didelės perspektyvos matosi, jog Dievas yra neprilygstamas strategas. Jis žino, kad nei pirmasis, nei antrasis brolis su tokia užduotimi - susikauti su Kūrinijos pašaliniu produktu - blogiu - būtų nepajėgūs. Tai galėjo padaryti tik jauniausias ir kvailiausias - Saulės sistemoje, Žemėje planetoje gyvenantis žmogus, nes būtent jis, žinodamas tikrąją savo prigimtį ir paskirtį, yra gelingesnis už baisiausią blogį. Tai didelis pasitikėjimas ir atsakomybė, turi tenka Žmogaus Sūnui Dievo akyse. Savo ruožtu, žinodama tokį pavojų, reptilija žengė taip pat svarbų strateginį žingsnį - atėmė iš žmogaus atmintį apie savo prigimtį. Tai buvo vienintelis būdas likti nesunaikintai ir dar šiek tiek laimėti laiko. Nes sunaikinimas neišvengiamai ateis.

O juk mūsų likimas galėjo susiklostyti kaip anų, vyresniųjų brolių, kurie simbolizuoja Sirijaus ir Oriono civilizacijas. Jie nepatyrė tokių kataklizmų kaip Žemės žmonės. Tačiau mes, būdami jaunaisiais broliais per savo naivumą, patiklumą ir atvirą širdį, patyrėme siaubingus išbandymus ir beveik jau tapome visa galva aukščiau už savo brolius ir priešus.

Realybės valdytojai ir atminties vagys

Tai buvo perspektyvinė panorama, tačiau susifokusuokime į mūsų pasaulį čia ir dabar, tam kad geriau suvoktume atskirus savo ligos istorijos fragmentus.

Paslaptingieji, magiškieji ilgaplaukiai Merovingai. Šie frankų ir galų valdovai, viešpatavę iki beveik 9 mūsų eros amžiaus Pietvakarių Europoje, taip ir būtų likę istorijos vadovėliuose, kaip niekuo ypatingu nepasižymėję monarchai, kurie labiausiai už viską mėgo gerti ir tarpusavyje muštis. Tačiau taip tik atrodo. Daugelis šių dienų Europos ir Amerikos prezidentų gali didžiuotis tuo, jog jų genealoginių medžių šaknys kyla būtent iš šitos “pateptųjų” monarchų dinastijos, kuri turėjo ne tik paslaptingus globėjus ir pararėjus užkulisyje (taip, kaip ir šiandieniniai valdovai), bet ir vadinamąją “dievišką kilmę”, atėjusią per kraują iš Izraelio, Babilonijos ir Egipto. Ta kilmė iš tikrųjų buvo ne dieviška, o reptilinė.

Paveikslėlyje vieno iš lyderių - Bušo (taip pat ir jo tėvo) geneologinis medis. Kaip mes matom, čia yra ir Obama ir daug daugiau pažįstamų veidų, iki tamplierių ordino įkūrėjo Godfrido Buloniečio.

Merovingai taip ir būtų likę tik nebyliais tamplierių ordino krikštatėviais, jei Den Brown’as nebūtų jiems nepelnytai uždėjęs šventosios šeimos palikuonių aureolę. Šis rašytojas padarė keistą karjerą iš nieko, surinkdamas ir vietomis sukeisdamas įvairius istorinius faktus. Bet ne apie jį daina. Svarbiau yra atsakyti į kitą klausimą, kodėl merovingai ir kuo jie taip ypatingi?

Tam, kad galėtume reikiamai interpretuoti kai kuriuos ankstyvųjų viduramžių Europos istorijos faktus, turėsime nusikelkim į dar senesnį istorijos etapą - Antruosius išėjimo iš Egipto žemės metus.

 Senojo Testamento skaičių knygoje, skyrelyje “Žmonių surašymas” yra rašoma:

Antraisiais metais po jų išėjimo iš Egipto žemės, antrojo mėnesio pirmąją dieną, VIEŠPATS kalbėjo Mozei Susitikimo palapinėje, Sinajaus dykumoje, tardamas:  „Surašykite visą izraeliečių bendriją pagal klanus ir protėvių namus, įrašydami visus vyrus vardais.  Tu ir Aaronas surašysite pagal jų gretas visus dvidešimties metų ir vyresnius Izraelio vyrus, tinkamus karinei tarnybai. Gausite iš kiekvienos giminės po žmogų, jo protėvių namų galvą, jums padėti”.

Vyrų buvo išvardinta 12: Reubenas, Simeonas, Gadas, Judas, Issacharas, Zebulunas, Juozapas, Manasas, Benjaminas, Denas, Ašeras,  Naftalis. “Tad Mozė ir Aaronas pasiėmė tuos išvardytus vyrus  ir antrojo mėnesio pirmąją dieną surinko visą bendriją. Tada {izraeliečiai} buvo surašyti pagal savo protėvių namų klanus, įrašant dvidešimties metų ir vyresnius vyrus vardais”, - rašoma toliau Skaičių knygoje.

Tačiau tame sąraše trūko vieno vardo, kuris buvo paminėtas atskirai. Keturiasdešimt devintame Skaičių knygos posme toliau rašoma: 

„Kartu su kitomis nesurašysi tik Levio giminės, jų surašymo kartu su kitomis giminėmis nedarysi. Levitus įpareigosi rūpintis Sandoros Skrynia, visais jos reikmenimis ir viskuo, kas tik jai priklauso. Jie turi nešti Skrynią ir visus jos reikmenis, - ją turės prižiūrėti ir aplink ją palapines statytis. Kai Sandoros Skrynia, turės leistis į kelionę, levitai ją išardys; o kai sandoros Skrynia turės būti pastatyta, levitai ją statys. Kas iš pašaliečių prie jos artintųsi, bus nubaustas mirtimi. Kiti izraeliečiai statys palapines gretomis, kiekvienas savo dalinyje prie savo ženklo. Bet levitai statysis palapines aplink Sandoros Skrynią, kad {Dievo} pyktis neištiktų izraeliečių bendrijos. Levitai eis Sandoros Skrynios sargybą”. Visa tai izraeliečiai įvykdė taip, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs”.

 Kas gi yra tie levitai, kuo jie ypatingi, kad juos Viešpats atskyrė nuo kitų ir pavedė vykdyti tokią stulbinančią misiją? Ir galų gale, kas gi toji Sandoros Skrynia?

Iš pirmo žvilgsnio tai buvo paprasta, bet didelė dėžė, kurioje turėjo būti laikomas Toros įstatymas arba 10 Mozės Dievo įsakymų iki bus pastatyta pirmoji šventykla Jeruzalėje.  Ant dankčio- dvi figūros su sparnais, simbolizuojančios energijų pusiausvyrą (paveikslėlyje).

Bet iš tikrųjų tai portatyvinis (anų laikų modelio) kvantinis kompiuteris su CD leistuvu, per kurį į žmonių kolektyvinę pasąmonę integruojama informacija apie realų pasaulio vaizdą, duotu atveju apie Dievo Tvarką. Savo laiku, ten iš tikrųjų buvo įdėtas akmeninis CD “diskas”, kurio laikmenoje buvo ir 10 Dievo įsakymų ir paslaptys, kaip valdyti tą grynai techninį įrenginį. Jis paprastai buvo pastatomas ten, kur susikerta Faradėjaus magnetinės linijos. Jos kompiuterį ne tik užmaitina energija, bet paskleidžia informaciją per korinį sąsajų tinklą į kiekvieno bendruomenės nario asmeninį kompiuterį. Sąsajų tinklas yra holografiniu principu veikianti kolektyvinės pasąmonės struktūra, kur kiekvienas elementas atkartoja tai, kas yra pagrindiniame kompiuteryje. Ir tokiu būdu visų sistemoje esančių individų tikėjimų-įsitikinimų sistema sinchronizuojama pagal vieną motininį šabloną. Ir tada monitoriuje (mūsų centrinėje nervų sistemoje) per 5 jusles priimamas ir atkuriamas vaizdas atitinka tą, kuris yra užkrautas į centrinį kompiuterį. Kiekviena korio akutė atitinka atskiro individo sąmonę. Tokiu būdu per centrinį CD leistuvą, keičiant informacinius diskus, galima koreguoti ir keisti žmogaus sąmonės ir materijos struktūrą. Kvantinės teorijos terminais sakant, Sandoros Skrynia yra nuolat veikiantis kvantinis kompiuteris subatominiame lygmenyje. Jis sukuria vieningą informacinį-energetinį sūkurį, lauką, kuris apjungia į vieną sistemą, arba energetinį kūną atskiras individualias sąmones.

Vieningas informacinis energetinis laukas į kurį pasijungia daug žmonių vadinamas bažnyčia arba šventykla. Slavų kalboje šis terminas yra aiškesnis: sobornaja ličnist arba kolektivnyj razum. “Sobor” kilęs iš veiksmažodžio “sobrat”. Išvertus į lietuvių kalbą, jis reiškia: suburti, surinkti. Iš socialinės inžinerijos pozicijų žiūrint, vieningas informacinis energetinis laukas (bažnyčia) yra kontrolės ir saugumo instrumentas, laikantis tam tikrą atskirų individų skaičių standartinių mąstymo šablonų rėmuose. Matrica - tai dirbtinai sukonstruotos realybės kontūrai - atredaguotų tikėjimų sistemą.

Kadangi Toroje pasakyta, kad Sandoros Skrynia bus reikalinga iki tol, kol bus pastatyta pirmoji bažnyčia, vadinasi po to šis prietaisas turėjo būti nebenaudojamas. Nes šventykla iškilo Jeruzalėje, kaip tik toje vietoje, kur susikirto Faradėjaus magnetinės linijos. Bažnyčios ir šventyklos - taip pat kompiuteriniai CD leistuvai, tačiau stacionarūs, pakeitę nešiojamą - Sandoros Skrynią.

 Reikia pabrėžti, kad ši technologija yra labai sena. Jos techninis aptarnavimas tų laikų žmogaus akimis žiūrint, prilygdavo magijos, kabalos išmanymui. Tam reikalavo turėti specialų išsilavinimą (žinias apie Visatos, Kosmoso, žmogaus, materijos struktūrą).

 Sandoros Skrynia reikalavo kvantinės mechanikos ir kvantinės gravitacijos žinių. Tuo metu paprastiems žmonėms, tokio išsilavinimo niekas neteikdavo. Žinios buvo perduodamos tik išrinktiesiems, iš kartos į kartą, per šiek tiek kitokią nei įprasto žmogaus DNR struktūrą.

 Šias sistemas turėjo ne tik žydai, bet ir daugelis kitų tautų. Tam tikra prasme, atskirtas kvantinio kompiuterio modifikacijas prieš žydus kūrė Egipto ir Babilonijos žyniai, senovės Kinijos imperatoriai.  Babelio bokštas taip pat buvo viena iš tokių technologijų, tik ją mėginta panaudoti blogiems tikslams - maištauti prieš Dievą ir kurti iliuzijų pasaulį, kuris, skirtingais vardais, tačiau tebekuriamas ir šiandien. Tačiau tais laikais technologijos tobulėjo, kaip jos tobulėja ir šiandien

 Buvo laikai, kai žemėje Faradėjaus magnetinės linijos, kaip ir dabar (dėl to kai kurios bažnyčios praranda galią), keisdavo savo vietas. Statyti stacionarią bažnyčią atskirais istorijos etapais būdavo nepraktiška, nes programos išsiderindavo. Permainų laikais, žydų technologija buvo pranašesnė tuo, kad ji buvo portatyvinė. Sandoros Skrynią galima būdavo pernešti ten, kur reikia. Po to, matyt, vėl nusistovėjo ramesni laikai ir, kai Faradėjaus linijų struktūra stabilizavosi, praktiškesnių daiktu tapo stacionarios sistemos, t.y. bažnyčios su varpais ir kupolais. Reikia pridurti, kad šiandien vėl situacija pasikeitė ir praktiškiau naudoti nešiojamas, o ne stacionarias sistemas, nes faradėjaus magnetinės linijos vėl nepastovios.

 Kai kurie tyrinėtojai sako, kad dabar žydų Sandoros Skrynia yra dingusi. Netiesa. Ji niekur nedingo ji yra teleportuota į kelias žemės vietas. Viena iš jų - dabartinė Prancūzija. Kažkuri iš jų tebeveikia kaip centrinis kompiuteris per kurį valdomos į iliuzijos. Nei vienoje iš jų Toros jau nėra. Prancūzijoje pirmoji Jos kopija atsirado ankstyvaisiais amžiais po Kristaus su eiline emigrantų iš Izraelio banga. Bet apie tai - šiek tiek vėliau

Dabar baikime išsiaiškinti dar vieną svarbų klausimą, kodėl levitai buvo išskirti iš kitų ir paskirti kvantinio kompiuterio aptarnavimo personalu. Kodėl jiems buvo suteiktos tokios išskirtinės teisės? Kodėl jie įsižeidė, kad Mozės Dievas juos pažemino pareigose, kai tuo tarpu jie save laikė pakylėtais ir pateptais, maždaug lygiais su pačiu Dievu. O todėl, kad jie iš tikrųjų niekada nebuvo ir nėra žmonės, tokie kaip mes. Jie ir yra tie ateiviai - reptiliniai humanoidai. Tiksliau sakant viena iš nedaugelio išvestų hibridinių rūšių. Panašios kastos buvo išvestos ir Kinijoje, ir Indijoje, ir Šiaurinėje Europoje (Apie tai mums primena “Eglės - žalčių karalienės” istorija).

Pažemino? Taip. Taip ir buvo. Jie iš tikrųjų jautėsi pakylėti ir patepti, nes ir be Mozės jie puikiai žinojo Visatos ir Žmogaus struktūrą ir netgi Dievo planus. Jie buvo vieninteliai žydų terpėje tuo metu žinomi specialistai ir profesionalai, kurie mokėjo elgtis su realybės valdymo technologijomis. Bet jie vis dėl to buvo svetimi.

Nei vienas kitas žydų klanas nebūtų susitvarkęs su šia užduotimi dėl paprasčiausio dalyko - neišsilavinimo. Mozė ir Aaronas tiesiog neturėjo kitos išeities. Juk samdyti specialistus iš Egipto ar Babilono,  jiems draudė Jų Dievas, kuris vedė žydus į Pažadėtąją žemę, išlaisvindamas iš egiptiečių jungo. Tad prašyti pagonių, kad jie atliktų švenčiausią paslaugą - Mozei buvo neįsivaizduojamas dalykas.

Smulkmena tai ar ne, bet levitai, apart savo išskirtinumo, turėjo vieną keistą paveldimą ligą - žvynelinę. Juos, kaip nebūtų keista, Jėzus net 4 kartus Naujajame Testamente yra pavadinęs angių išperomis. Ar jis žinojo ką sako? Ar tai buvo atsitiktinis, nekaltas, tais laikais populiarus keiksmažodis? Jėzus niekada nesikeikė, nes puikiai žinojo, kad levitai ir kunigai yra siejami su šumerų anunakiais, Dievų sūnumis, puolusiais angelais. Tai reptilinis kraujas, sparnuotos gyvatės sūnūs, apdainuoti daugumos pasaulio tautų padavimuose.

Nepaisant savo atsidavimo Abraomo Dievui ir Mozei, jie tarnavo ir kitai pusei, buvo ištikimi magijai ir okultizmui, vykdė tuos pačius ritualus, kaip ir buvo mokyti Babilonijos karaliaus Nimrodo. Tai tos pačios maištaujančios Visatos saugos tarnybos palikuonys, kurių tėvai puolė į nuodėme su Žmogaus Dukterimis ir Enocho Dievo buvo prakeikti. Levitai yra viena iš daugelio Refilimų, Nefilimų arba anunakių genetinė linija, bandyta reabilituoti po didžiojo maišto. Jie visada turėjo ir tebeturi tiesioginį ryšį su dievais-ateiviais, bet ne su tikru Dievu.

Dievas yra nepakartojamas ir neprilygstamas strategas. Sandoros Skrynios aptarnavimas buvo paskutinis projektas, kurį Viešpats leido jiems vykdyti su kai kuriomis išlygomis: kad jie nebekartos praeities scenarijų, vadinasi nebetrokš pakartoti maišto ir užvaldyti regimąjį erdvėlaikį, į žmonijos kolektyvinę sąmonę importuojant klaidingas programas. Bet jų puikybė ir ego neleido šitų sąlygų ištesėti. Ir jie realybės valdymo technologijas ne tik laikė toliau nuslėpę nuo žmonių, bet ir jomis naudojosi neteisėtais būdais iki pat šių dienų.

Nuo Lemūrijos ir Atlantidos laikų neteisėtai paslaptis nuo žmonių saugoję Egipto ir Babilono žiniai yra Levitų protėviai. Tora sako, kad jie kitus savo gentainius ir kitas tautas laiko žemiau negu gyvulius. Kiti judėjai yra tik jų tikslų vykdytojai, pusiau gyvuliai,  programuojami robotai, mašinos, kurių nelabai ir brangino.

Sakau iki atėjimo į Europą. Nes po to buvo visko. Jų likimas pirmaisiais krikščionybės eros metais buvo pakibęs ant plauko ir jie buvo priversti įjungti išgyvenimo programą, netgi asimiliuodamiesi su frankų-galų genčių didikais į bendras šeimas. Dėl savo išskirtinės išminties ir ryšio su “dievais”, jie buvo priimami į karalių ir kunigaikščių klanus, kur tarnavo patarėjais “už kadro”. Tomas Akvinietis, savo teologijoje galutinai atskyręs Žmogų nuo Dievo, buvo vienas iš jų. Levitai, atgavę prestižą, išvedė ir tam tikrą hibridinę liniją su vietiniais valdovais, o patys išlaikė kraujo grynumą iki šiol, likdami istorijos užkulisyje. 

Kaip tai buvo toliau, pasakoja Den Brown’as. Bet jis viską sumaišo aukštyn kojom. Pirmaisiais mūsų eros amžiais, emigracija į Vakarų Europą griūnant Romos imperijai buvo paplitęs reiškinys. Žmonės iš Artimųjų Rytų bėgo į Europą dėl įvairių priežasčių. Prancūzijos Rivjera buvo nusėta emigrantais. Iš tikrųjų ne Jėzaus žmona Marija Magdalena su vaikais, bet žydų klanai traukė į Europą, bėgdami nuo arabų siautėjimo. Tarp jų buvo ne viena bėgančių žinių šeima, kuri atsinešė į naująją gimtinę ir paslaptis. Kažkuriame laive matyt buvo ir Sandoros Skrynia arba jos brėžiniai, kurie po to stropiai, nuo visuomenės akies buvo paslėpti giliuose vienuolynų požemiuose.

Kaip tiksliai levitai buvo susaistyti su merovingais, sunku tiksliai pasakyti. Apie tai įvairių pamąstymų literatūroje galima aptikti nemažai. Taip, jie buvo frankai-galai, bet jų gyslose jau tekėjo “pateptųjų” kraujas. Ir ne vien ik žydų, bet ir Egipto, Babilono, Romos žynių, kurie jau tada matė tolesnę veiklos areną Europoje, o vėliau ir Amerikoje. Vienas iš rimčiausių “ligos istorijos” tyrinėtojų David Icke rašo, kad iš kartos į kartą, skiedžiant kraują su paprastų žmonių krauju, buvo prarandamos ir sakralinės žinios.

Todėl visiškai natūralu, kad praėjus kokiem penkiems šešiems šimtmečiams, dalis slaptos informacijos, kaip valdyti pasaulį, buvo prarasta. Tokio magiškų žinių praradimo priežastimi kai kurie tyrinėtojai įvardina ir krikščionybę. Rašyti tais laikais mažai kas mokėjo, skaityti, taip pat. Merovingai, žinoma buvo krikščionys, bet jie buvo ir magai, apjungę druidų, žydų, egiptiečių, na ir žinoma senovės Babilono žinias į vieną sistemą. Jie prarado valdžią 8-9 amžiuje. Todėl 1119 metais, pateptiesiems monarchams jau nuėjus nuo politinės arenos, devyni prancūzų riteriai (jie visi buvo iš merovingų šeimų) ryžosi unikaliam ir beveik neįmanomam projektui - susigrąžinti žinias. Juos tiesiog apsėdo mintis, kad metas susigrąžinti ne tik žinias, bet ir realią valdžią. Žinoma, tamplieriai plėšikavo Kristaus vardu, nes buvo tikri, jog Jis yra dar viena amžinojo Babilonijos karaliaus Nimrodo reinkarnacija. Šiuo atveju aš nesiremiu šaltiniais, čia mano asmeninė išvada.

 “Šentovės sargai” (”Temple”) - grakštus, gilią prasmę turintis žodžių junginys, primenantis, kokia gi buvo tikroji levitų paskirtis Mozės laikais - saugoti Sandoros Skrynią, kol nebus pastatyta Šventykla Jeruzalėje. Ta šventykla, yra pagrindinis kvantinis kompiuteris su CD leistuvu, kuris valdo sąmonę ir materiją subatominiame lygmenyje. Turėdamas tokią mašiną, gali valdyti pasaulį ir nebijoti nieko, net ir pačio Dievo. Taip ir atsitiko. Jų palikuonys šiandien valdo ir beveik atstatė karaliaus Nimrodo naująjį Babiloną su viena kalba, vienais papročiais, viena religija ir vienais finansais atsiskaitymo kortelėse bei mikročipais kūne. Tai naujoji pasauli tvarka, kuri yra ne tiek socialinis, ekonominis ar politinis darinys, kiek reptilinė filosofija, manipuliacijų būdu uždaranti žmogų į tamsiausią įsitikinimų sistemos urvą. Kadangi visos jų užmačios jau yra atskleistos, o jie patys kalba apie save atvirai, todėl norėdami toliau užtikrinti kontrolę, naujų, žmogaus sąmonę žadinančių energijų sraute, pasaulio galingieji pereis ir prie tiesioginės diktatūros, jau netrukus. Orveliškas fašistinis režimo visoje planetoje - tai ne utopija. Jei taip atsitiks, o aš tokiais bandymais net neabejoju, visa tai reikš ne ką kitą, o agoniją ir baimę, kuri vis labiau ištinka tuos padarus, matant ateinantį Žmogaus Sūnų.

 Kas iš mūsų buvo pavogta?

Pavogta atmintis apie tai, kas iš tikrųjų mes esame. O tai sukuria tam tikras globalias pasekmes, kurias mes dabar pasaulyje ir matom. Filme “Matrica”, (”The Matrix”) yra scena, kuri vaizdžiai pasako tai, ką jie pavogė. Agentas Smitas pasidalina į daug agentų ir sako: “Neo, mes atėjome atsiimti tai, ką tu pavogei iš mūsų - paskirtį”. Iš tikrųjų turėtų būti atvirkščiai. Dabar mes, o ne jie turime atsiimti prarastąją savo dalį.

Kaip veikia šį pragariška amnezija, į kurą mus panardino šitos kosminės šiukšlės? Kvantinė teorija mums sako, kad stebėjimo aktas yra tuo pačiu ir kūrimas. Mes matome tai kuo tikime. Tai yra svarbiausia tiesa, iš kurios išplaukia daugelis kitų dalykų. Stebėdami mes ne tik matome kažkokią vaizdų panoramą, tačiau sukuriame minties projekciją, kuri akimirksniu materializuojasi prieš mūsų akis. Tos projekcijos egzistuoja priklausomai nuo mūsų įsitikinimų sistemos ir išankstinių vertinimų (vidinės filosofijos). Kai tik pradedame stebėti, mes iš karto kažko tikimės. Tai, ko tikimės, išorėje ir atsiranda. Ir šitas tikėjimasis kyla iš mūsų įsitikinimų. Realybę atspinti stebėtojo įsitikinimai. Ji kvantiniame lygmenyje jokiu būdu negali būti objektyvi. Objektyvumas yra iliuzija, kurią sukuria kolektyvinė matrica.

Fizikas ir mistikas Deepak Chopra yra pasakęs: subatominiai reiškiniai ekvivalentiški pasąmonės reiškiniams. Tai pripažino garsiausi XX a. mokslininkai: Nilsas Boras, Albertas Einšteinas, Karlas Gustavas Jungas, Davidas Bhomas ir daugelis kitų. Iš kvantinės teorijos išplaukia labai svarbi dorovinė-moralinė išvada: mes išorėje bendraujame ne su objektyvia tikrove, bet su pačiais savimi. Mikrodalelių lygmenyje mūsų sąmonė yra ta pati energija ir informacija. Mes bendraujame ne su dalelėmis, bet su laukais.

Sąmonė ir energija sąveikauja subatominiame lygyje ir tai yra neatsiejami dalykai. Tuo tarpu fiziniame lygyje mes viską matome kaip atskirus daiktus. Nuo mūsų buvo paslėpta ši giluminė grandis, kad yra mūsų dalis, vadinama pasąmone, kuri mus apjungia su aplink esančia visumą, ir valdo realybę. Visi mūsų įsitikinimai, be jokios pasirinkimo teisės ir laisvės, prievartine tvarka valstybės institutų imprintuojami nuo pat gimimo iki mirties. O tai lemia ir tą tikrovę, kurioje gyvename.

 Čia yra didelė problema - dauguma įsitikinimų susiformuoja nesąmoningai. Ir žinant kvantine socialinės inžinerijos technologijas, tokį programavimą galima atlikti kad ir visos planetos gyventojų mastu. Reptilinių ateivių palikuonių sukurti institutai, tokie, kaip valstybė, bažnyčia, švietimo sistema, spauda, televizija skirti tam, kad atliktų nuolatinį programavimą, programų palaikymą ir atnaujinimą. Todėl priimti ir suvokti tikrovę už matricos ribų žmogus negali dėl paprasčiausios priežasties - dirbtinės amnezijos, kurią atliko gyvatės su sparnais.

Kai mes ką nors stebime, mes kuriame, nes keičiame vibracijų dažinį. Tokiu būdu mes galime transformuoti ir pačią materiją. Bet netgi ir suvokdami visa tai, mes nieko padaryti negalim, nes tam reikalinga energija. O energija yra tikėjimas, savo paskirties žinojimas. Paskirties, kurią agentas Smitas atėjo atsiimti iš Neo.

Nors žmonija akivaizdžiai bunda, dauguma individų dar yra uždaryti į tą pačią seną matricą, galvodami, kad regimas pasaulis atskirtas nuo jų. Tačiau nepaisant tokio įsitikinimo, giliai pasąmonėje mes ir aplinka veikiame kaip energijos subatominiame lygyje. Nesąmoningai, nežinodami ir nesuvokdami tikrosios savo prigimties mes sukuriame rezultatus, kurių nenorime, bet kurių tikisi užkulisiuose tūnantys socialiniai inžinieriai su driežų galvomis. Bet jeigu kiekvienas suvoksime, kad stebėjimas yra stebimojo objekto kūrimas, visa tai turės svarbias moralines ir etines pasekmes kiekvienam ir visai planetai.

 Klasikinis kontrolės mechanizmas veikia per bausmės baimę. Mes, nežinodami savo tikrosios prigimties ir paskirties, verčiami kęsti nuolatinį stresą dėl ateities, kas sekundę gailėdamiesi ir apgailestaudami dėl vakarykščio. Visa tai, kaip sako David Icke, mus įveda į itin lėtą vibracijų spektrą. Stresas dėl ateities yra itin lėta ritualinė žmogžudystė, nes aukų energetika yra maistas ir kuras matricos saugumui palaikyti.

Norėdami būti laisvi, kvantiški, pirmiausia turėtume būti labai atidūs tam kuo tikime, nes kuo daugiau esame priklausomi nuo primestos ribotos įsitikinimų sistemos, tuo aktyviau kuriame tą pasaulio modelį, kurio tikisi naujosios pasaulio tvarkos, arba Naujojo Babilono statytojai.

Kitas epizodas iš filmo “Matrica” mums kalba apie tą patį.

Pagrindinis herojus Neo, eidamas pas Orakulę, pamato berniuką. Berniuko rankose linksta šaukštas. Tačiau, kai tik jį pradeda stebėti Neo, šaukštas išsilygina. Berniukas užkalbina Neo ir įvyksta mįslingas dialogas:

Berniukas: nebandyk sulenkti šaukšto - tai neįmanoma. Verčiau pabandyk suprasti tiesą.
Neo: Kokią tiesą ?
Berniukas: Šaukšto nėra.
Neo: Šaukšto nėra??
Berniukas: Ir tu pamatysi, kad ne šaukštas linksta, bet mes patys.
Tada Neo paėmė šaukštą ir jis sulinko.

Kokia gi ta tiesa ? Labai paprasta: tai, kas yra išorėje - yra mūsų pačių projekcija. Senoji DAO išminti sako: “Mes nematome to, ką matome, nes matome tai, kuo tikime”.

Mes matome tai kuo tikime, bet tuo pačiu mes kuriame tai, ko sąmoningai nežinome. O blogiausia tai, jog visą tą šlamštą kuriame pastoviai. Iliuzinių programų paveiktas žmogus pradeda ieškoti savo teisumo įrodymų ir juos suranda. Tokiu būdu jis tampa vienu ir JŲ ir tarnauja sąmokslui. Neįsisąmonindami sukuriame tai, kas atrodo nepriklausomai nuo mūsų.

Sandoros Skrynia - tai instrumentas, per kurį į mūsų pasąmonę, ateina realybės vaizdas. Tai tas modelis, kuris mums sako: štai čia yra pradžia, o čia - pabaiga, jeigu peržengsi ribas, susilauksi bausmės. O už viso to - nieko nėra. Bet jeigu prabudęs žmogus pradeda kapsyti, kas gi už viso to yra, suvokia kaip veikia socialinės kontrolės instrumentai, tai toks individas pastatomas už žaidimo ribų, kaip psichas, pavojingas eretikas, nusikaltėlis. Mozės atveju, nešiojama Sandoros Skrynia tarnavo geram reikalui. Joje buvo užkoduota Dievo tvarką, kuri turėjo būti tedeportuota į kiekvieno žydo pasąmonę ir apjungti tautą į vieningą aukštos vibracijos kvantinį lauką.

Tačiau šis instrumentas pateko į ne itin geras rankas - pas levitus, kurie vėliau tas paslaptis išdavė už duonos kąsnį laukiniams galams merovingams. Dėl to merovingus, o vėliau ir tamplierius ištiko Dievo ir Mozės prakeiksmas, lygiai toks pat, koks ištiko ir puolusius angelus Enocho knygoje, nes jie prisilietė prie materijos valdymo paslapčių, turėdami piktus, savanaudiškus kėslus.Naujojo Babilono arba naujosios pasaulio tvarkos dvasia persikėlė į Europą ir tapo tolesnio sąmokslo prieš žmogų citadele.

Levio, kaip ir daugelis kitų panašių reptilinių klanų visame pasaulyje, naujausiais laikais niekada nebuvo politinės arenos pagrindiniuose postuose. Jie išėjo į užkulisius, burdami slaptas brolijas ir ordinus. Jie visados rasdavo tuos, kurie dėl garbės ir pinigų yra pasirengę parduoti sielą. Ir visais laikais tokių atsirasdavo nesunkiai. Į “Sandoros skrynią” jie patalpino kitą įstatymą, kuris įkalino žmogų iliuzijose ir padarė jį objektyvios tikrovės įkaitu. 

Pabaigai pateikiu kelis piešinius iš senovės Egipto, kur aiškiai matomos genetinės manipuliacijos, gyvatės žmogaus pavidale. Paveikslėlyje pavaizduota, kad faraonai-valdovai yra išvesta hibridinė rasė, bet ne žmonės. O šias genetines manipuliacijas atliko gyvatė, kurios siluetą mes taip pat puikiai matome.

Ppagaliau yra dar vienas momentas, kuris plaukia iš viso to, kad parašyta. Kažkur vis viena turi būti pagrindinis kompiureis, kuris transliuoja iliuzinės tikrovės filmą. Žinoma, jo galios turėtų silpti. Vis dėl to, norėtųsi įsibrauti į tą pagrindinį kompiuterį ir jį nulaužti, tada gal atsitiktų taip, kaip toje Zen budistų pasakėčioje: kalnai taptų vėl kalnais, medžiai vėl medžiais, upės vėl upėmis. Tik atspalviai būtų kitokie. Tai kitoks supratimas, jog viskas telpa sąmonėje. Jei nori, gali viską pakeist, jei tai nepažeidžia Dievo nustatytos tvarkos. Bet ar reikia? Gal geriau su viskuo kas mus supa, tiesiog sudaryti partnerystės sąjungą. O tai reiškia, kad sudarytume partnerystės sąjungą, santuoką su savo kvantine dalimi. Tada trečiasis brolis taptų pilnaverčiu šeimos nariu, netgi su didesniais įgaliojimais, negu pirmieji du, nes kovoti su priešu jo paties teritorijoje ir laimėti galime tik mes, žmonės. Kol kas.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 87 »