BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Spalis 2010 archyvas

Anksčiau vaikiškuose žurnaluose (ir ne tik) pasitaikydavo įdomus galvosūkis.  Jis vadinasi “sujunkime taškus”. Iš pradžių mes matome dideliame puslapio plote išdėstytą beprasmę skaičių kombinaciją. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad, tie skaičiai nieko neturi bendro tarp savęs. Jie išdėstyti ne logine tvarka, ne nuosekliai, chaotiškai. Atrodo, kad tai nepriklausomų skaičiukų jūra, kur kiekvienas elementas yra pats savaime. Tačiau užduotis būna ganėtinai paprasta - sujungti skaičius, tam tikra seka: arba nuo mažesnio į didesnį arba atvirkščiai. Sujungus tuos skaičius linijomis-tiesėmis, mes gauname priešinį, kurio iš pat pradžių nematėme.

Realybės studijos tuo ir yra unikalios, kad jos padeda sujungti taškus tarp simbolių, kurie mūsų penkias jusles pasiekia kaip nepriklausomi, savarankiški objektai. Tie simboliai yra viskas, kas tik mus supa vadinamojoje objektyvioje realybėje, o jungčių mes nematome vien todėl, kad esame išmokyti leniniškos tiesos: tikrovė nepriklauso nuo stebėtojo. Tai, kas už mūsų akių - gyvena savaime, o mes irgi esame patys savaime. Kiekvienas, kas susiduria poreikiu narplioti gyvenimą, neišvengiamai susiduria su atsakymais, kurie išplaukia ne iš šio, apriboto pasaulio. Nes išorinis apribotas pasaulis nepajėgus išvesti tieses tarp nelogiškai išdėstytų simbolių. Kiekvienas, kas nori suprasti kažkiek giliau, turi pasinerti į du pasaulius: į regimąjį objektyvųjį ir kvantinį, kuris taip pat neatsiejamas nuo individualios mistinės patirties. Ir tik tada pradeda ryškėti jungtys, kurios paprasta žmogaus akimi yra nepastebimos.

Todėl daugelis žmonių net nesigilina. Jiems užtenka to, ką jie mato ir girdi. Jie “apsisprendžia” likti vienoje barikados pusėje. Tokiam darbui reikalinga didelė energija, o ją mes iššvaistom menkniekiams, blizgučiams ir beprasmei konkurencijai. Ir tai yra šventa pasirinkimo teisė. Tačiau kai tik pradedi nuosekliai ieškoti atsakymų į paprastą klausimą, iš kur mes kilę, kur mes iš tikrųjų gyvename ir kurlink einame, iš tikrųjų atrandi šokiruojančius dalykus-faktus, kurie yra ir akivaizdūs, ir tuo pačiu - nematomi. Protas jais tiesiog atsisako patikėti ir įjungia klavišą “ESC”. Po to bandai neigti bet kokias konspiracines teorijas, nors jos įkyriai lenda į galvą, pirmiausia bandydamas švelniai sau įkąsti racionaliais dantimis: “būk savo prote”.  Kai pradedi ieškoti atsakymų neigdamas bet kokią mistiką ir narstydamas solidžiausių pasaulio tyrėju darbus, atsakymai į klausimą, kodėl akivaizdūs dalykai plika akimi nematomi, vis viena, norom nenorom prieini prie visokiausių galantinio mastelio sąmokslo teorijų. Tačiau įkyriai bandai sau piršt ir kitokią mintį, atseit, žmogus yra silpnas, nevalingai pažeidžiamas. Ir dėl to esą kyla jo neišprusimas realybės identifikavimo reikaluose, Biblijoje vadinamas “nežinojimu” ar “aklumu”.

Tačiau dabar, po daugelio metų realybės studijų, kaltinti žmogų “prigimtine nuodėme” man nekyla nei ranka nei liežuvis. Man švystelėjo kita mintis: mes be reikalo save plakam nežinia už ką, už kažkokių piktų padarų driežo galvomis padarytus klaikius eksperimentus. Žmogus iš prigimties yra dvasinė, didelę širdį turinti, dievišką meilę ir atjautą nešanti būtybė, turinti visas reikalingas Dievo suteiktas galias objektyviai pažinti tiek save, tiek išorę ir valdyti tiek žemę, tiek ir visą galaktiką.  Kiekviename žmoguje gali tilpti Kristaus sąmonė, kuri yra alfa ir omega.

Gilindamasis į šią keistą sritį, kurios apibrėžimo ir pats dar neturiu, bandydamas surasti linijas tarp skaičių, priėjau paprastos išvados: mes iš principo neesame nuodėmingi. Mus tokiais padarė. Nors šiaip, gundymas nėra vien tik vienos pusės, t.y. gundytojo, reikalas ir atsakomybė. Tokia pati atsakomybės našta krenta ir sugundytajam, t.y. mums visiems ir nežinojimas neatpalaiduoja nuo atsakomybės nusimesti hipnozės šydą nuo savo akių.

Gundymas - abipusis procesas. Tačiau žinant, kaip padaryti žmogų pažeidžiamą, kad jis pats, savo noru priimtu sau nepalankų sprendimą ir pavadintų tai gėriu, galima labai lengvai apeiti ir Jo Didenybę laisvos valios principą. Faktai rodo, kad tiek prieš dešimtis tūkstančių, tiek prieš 5 tūkstančius metų, tiek ir dabar ši įtikinimo ir manipuliacijų technologija ne tik, kad išliko, ji išbujojo neįsivaizduojamais masteliais. Manipuliacija ir nejautrumas kito skausmui - nėra žmogiška savybė. Tai svetimkūnis mūsų DNR sistemoje.

Šiuolaikiniai mokslininkai ne veltui sako, kad žmogus yra biologinis robotas. Ir jį galima programuoti kaip nori. Taip, tai šventa tiesa. Bet toks žmogus buvo ne visą laiką  ir tokių žmonių nėra absoliuti dauguma. Kažkada buvo laikai, kai sąmonės ir kvantinius procesus (o tai yra neatskiriami dalykai) žmogus atsinešdavo į “realųjį” pasaulį su motinos pienu. Tai buvo šviesūs laikai, vadinami Lemūrijos ir Atlantidos civilizacijomis. Šios fundamentalios žinios apie Visatą yra neatskiriama tikėjimo Vienu Dievu-Kūrėju pasekmė. Panteizmas ar politeizmas (stabmeldystė ir daug dievų) yra labai šviežias žmonijos istorijos etapas. Ir šis istorijos etapas buvo pakreiptas ne be svetimųjų jėgų pagalbos. Užtat šiandien Žemė ir yra paskutinis kovos laukas.

Bet viskas prasidėjo nuo tikėjimo šaknų praradimo ir nuolat besikartojančių bandymų pavergti mūsų sielas ir padaryti mus šeimininkus aptarnaujančiomis mašinomis. Jei nori žmogų padaryti programuojamu biologiniu robotu, tai reikia arba atimti, arba iškreipti tikėjimą. Kai išmuši šitą pagrindą iš po kojų, su žmogumi gali daryti ką nori. Tačiau kai tik Dievas-Žmogus, kai stoja į kovą su atviru blogiu, atvirame kovos lauke - jis yra nenugalimas. Tačiau jis nėra atsparus manipuliacijoms, kurių “Edemo” sode jis iš principo nesuprato ir net neįsivaizdavo, kad tokios technologijos apskritai yra įmanomos. Mūsų, Žmonių problema ne “prigimtinė nuodėmė”, o švertas naivumas, stovint akis į akį su absoliučiu blogiu.

Kai žmogus turi stiprų ryšį su kūrėju, jam yra neabejotinai aišku, kad išorė ir vidus yra to paties veidrodžio priešingos pusės. Jei nori kažką atlikti išorėje arba giliau pažinti išorinės realybės klodus, turi pasinerti į save. Mintis-didėja yra galingas ginklas, kuriuo dabar neabejoja nei psichologai, nei fizikai, nei dvasininkai. Ir šis ginklas tampa valdomu tik tada, kai atnaujini ryšį su Kūrėju. Anglų fizikas David Bhom yra pasakęs, kad nėra jokios ribos tarp dalelių pasaulio ir sąmonės, t.y. vidinio pasaulio. Filme “Paslaptis” (”The Secret”) teisingai yra pasakyta, kad šis suvokimas nuo žmogaus buvo nuslėptas. Bet pasakyta, manyčiau, per daug švelniai, netgi spekuliatyviai. Žmogus nuo realybės buvo atskirtas pačiais grubiausiais metodais, labai įžūliai ir tuo pačiu elegantiškai, siekiant labai ciniškų tikslų - užvaldyti mūsų planetą, o žmogų - padaryti beverčiu robotu, kuris paklūsta tik savo EGO bei kūniškiems blizgesiams.

Visokie D.Brauno ir panašių autorių skleidžiami tamplieriški- masoniški kliedesiai apie  Gralio taurę neverti net menkiausio dėmesio, nes pati gralio pasaka nebėra jau jokia paslaptis. Gralis yra tas pat saikas-indas, kurio alegoriją mėgo naudoti Kristus. Išorinėje tikrovėje atsispindi Gralio turinys. O jis ir yra žmogaus vidinis pasaulis. Koks tas turinys, toks ir pasaulis. Viskas labai paprasta. Jeigu žmogaus ryšys su Kūrėju iškreiptas, ar nupjautas, jis tampa pasyviu negyvos tikrovės kūrėju ir savo galias atiduoda tiems, kurie imasi žmogaus sąmonės perprogramavimo projekto, kuris simboliškai vadinasi “naujaja pasaulio tvarka”. Ji nėra visiškai nauja. Čia tik žodžių žaismas. “Naujoji pasaulio tvarka” yra programinė klaida arba infekuotas failas žmogaus DNR struktūroje, kuri palaipsniui veikia gal jau arti 10 tūkst. metų, jeigu ne ilgiau. Ši infekcija ir yra ginklas, kuris prieš mus naudojamas nuo neatmenamų laikų.

Turi teisę egzistuoti tokia versija, kad mus apsėdo ir ryšį su Kūrėju nutraukė kažkoks galaktikų virusas, kuris puola jaunas civilizacijas ir jas pamažu, per keliasdešimt tūkstančių metų (o tai yra kaip viena maža akimirka Visatos mastu) visiškai sunaikina. Jei neįsikiša gelbėtojų jėgos, likimas gali būti labai liūdnas. Lukašas “Žvaigždžių karuose” labai teisingai ir labai tiksliai viską pavaizdavo. Dabar matosi, kad “Naujosios pasaulio tvarkos” programa, kaip vėžinis virusas, žmogaus kolektyviniame EGO tebeveikia ir netgi kai kurie jos projektai laikas nuo laiko aštrėja, o kartais ir silpnėja. Tačiau vien tas faktas, kad grandioziniai griaunamieji projektai, tokie, kaip pasauliniai karai ir epidemijos nepasiekė savo tikslo, byloja apie begaline Dievo meilę savo kūriniui -Žmogui. Nes į žmogų Dievas sudėjo visą tai, ką pats turi geriausio.

Klausimas čia gali būti labai paprastas: Jei Dievas mato savivalę, tai kodėl iki šiol nepadaro tvarkos? Galiu pasakyti, kad Dievas padarė tvarką ir Jis ją daro, tik rezultatai žmogaus akis pasiekia ne iš karto. Kaip ir sąmokslas, taip ir gelbėjimas yra  tūkstančius metų trunkantys procesai. Apreiškime Jonui, Enocho knygoje ir begalėje vietų Senajame Testamente yra minima, jog Baisus Teismas de -fakto jau yra įvykęs. Puolusiems angelams (svetimiems) Teismo sprendimas jau paskelbtas, veikla apribota ir bausmės paskirtos, tačiau pačių bausmių realizacija uždelsta dėl tam tikrų galaktikos ciklų. Ir mes dabar artėjame prie datos, kai Geležies amžius bus iškilmingai uždarytas, ir grąžintas Aukso Amžius arba Tėvo karalystė, kurią išpranašavo šventieji pranašai ir kurios nurodė laukti pats Jėzus. Netikėti tuo neturiu jokio pagrindo. Nes faktai iš visiškai skirtingų šaltinių kalba būtent apie tai.

Tačiau raskite bent vieną nuteistąjį, kuris nesvajotų apie revanšą. Jei priešas jaučia artėjantį pralaimėjimą jis pradeda siautėti ir plėšikauti, norėdamas karališkai pagyventi bent kelis paskutines akimirkas. Kai kurie Biblijos tyrinėtojai sako, kad Antichristo valdžia ateis 3,5 metams. Bet tai bus patys žiauriausi metai žmonijos istorijoje. Ir dar neabejojama tuo, jog tokios valdžios pasiprašys patys užhipnotizuoti biologiniai robotai ir kuri vadinsis taip pat kaip ir virusas: “Nauja pasaulio tvarka”. Iš tiesų tai sunku pasakyti kaip bus. Tačiau kai kurių pranašų ir tyrinėtojų išvados negailestingos: jie bėgs kaip žiurkės iš skęstančio laivo, tačiau besitraukdami padarys labai daug žalos ir kančių visai žmonijai.

Belieka atsakyti į paskutinį klausimą, kas iš tikrųjų tie JIE (svetimi). Tačiau baigiant aiškintis “kodėl”, vertėtų paminėti, jog siekis valdyti, konkuruoti, maištauti ir dominuoti - nėra prigimtinis žmogaus bruožas. Tai kažkokios genetinės modifikacijos pasekmė. Tai pasekmė to, kad žmogui buvo aptemdytos akys, kad jis prarado tikrąjį matymą ir nebesugeba matyti jungčių tarp skaičiukų. Anunakių arba puolusių angelų (svetimųjų) duotos žinios žmonijai (kurios per amžių amžius kažkodėl buvo vadinamos dieviška pagalba kuriant civilizuotą pasaulį) yra ne kas kita, kaip šios žmonijos apakinimas blizgučiais, t.y. hipnozė, po kurios žmogus tapo bevaliu jų valios vykdytoju, nes esą “savavališkai” nutraukė ryšį su Kūrėju. Žmogus pasijuto nuogu, bet nuogumas - taip pat yra alegorija, tam tikrais atvejai Biblijos tekstuose reiškianti bejėgiškumą, nesugebėjimą apsiginti.

Šiuolaikiniais terminais kalbant, žmonija prieš maždaug per paskutiniuosius 10 tūkstančių metų (ar daugiau, ar mažiau, nieks tiksliai nežino) patyrė žiaurų ir negailestingą genetinį eksperimentą (ir matyt ne vieną). Jį atliko ne žemiškos jėgos, kurios beveik visų tautų, visuose žemynuose vadinamos skirtingais vardais. Tačiau daugelio tautų padavimai pasakoja apie tą patį procesą. Žmonės arba savo noru arba prievarta būdavo kryžminami su varlėmis, gyvatėmis, žalčiais, driežais, drakonais, arkliais, katėmis, liūtais ir t.t. Ir kažkodėl šiuose liaudies atmintyje išlikusiuose zoofiliniuose aktuose dominuoja reptiliniai gyviai su sparnais ir/ar be jų. Prisiminkime ir lietuvišką šios klaikios istorijos aspektą - “Eglę žalčių karalienę”.

Išvesta nauja hibridinė rūšis išoriškai nesiskyrė nuo paprastų žmonių, bet jų DNR jau buvo pažeista. Nauja rūšis buvo vadinami milžinais, Dievų sūnumis, Nifilimais, kurie palaipsniui (tai yra įrodytas mokslinis faktas) užėmė karalių ir valdovų sostus už neva jų ryšį su dievais ir dievišką kilmę. Per dešimtį tūkstančių metų buvo įvykdyta šliaužianti Žemės okupacija, kuri buvo įvykdyta ir manau, kad tebevykdoma genų inžinerijos būdu ir kas svarbiausia, keičiant palaipsniui žmogaus realybės suvokimo žemėlapį taip, kad jis nesuvoktų savo tikrosios prigimties.

Šioje srityje tyrinėjimų buvo atlikta labai daug, tačiau jų duomenis galima aptikti labiau ezoteriniuose leidiniuose negu solidžiuose mokslo žurnaluose. Ir nebūtina papildomai aiškinti, kodėl taip yra. Galiu tik nuo savęs papildyti tai, kas man atėjo į galvą: okupacija vyko dviem frontais. Pirma - valdovų klasės (Nifilim) išvedimas ir pastatymas į valdovų postus. O taip pat paprasto žmogaus biorobotizavimas, perprogramuojant pirmiausia vidinį pasaulį, o kartu ir išorinio pasaulio vaizdą, kurį Homo Sapiens kasdien sukuria. Pirmąjame projekte yra išvesta tam tikra valdovų dinastija ir kruopščiai kontroliuojamas oligarchinis kraujo grynumas. Antrajame “projekte” naudojamas labai paprastas mechanizmas, kurį aš jau ne kartą aprašiau: paimamas melas, suskaldomas į dvi dalis ir tos dvi dalys parodomos, kaip gėrio ir blogio kova, nukreipiant žmogaus dėmesį nuo tikrosios jo prigimties. Kitas primityvus ir kartu subtilus mechanizmas, kuris iškreipia realybę ir sukuria maja - iliuziją, tai vieningos simbolių kalbos įvedimas ir tos vidinės žmogaus simbolių kalbos nuolatinė kontrolė. Kitaip tariant, žmonės turi vieningais simboliais perskaityti ir iškoduoti elektromagnetinių bangų srautą, kuris ateina per 5 jusles. Tuomet žmonija kolektyviai surenka ir jaučia maždaug panašią tikrovę ir tiki, kad ji yra objektyvi. Kitas žingsnis - tas išorinis vaizdelis atskiriamas nuo žmogaus sąmonės ir paverčiamas nenugalimu stabu. Tuomet Valdovai-Nifilimai, turėdami “dievišką išmintį” ir adekvatų supratimą, kaip tas pragariškas mechanizmas veikia, pačių žmonių “pagalba”, paprastų piliečių ramkomis ir smegenimis sukuria religijas, partijas, valstybes ir t.t. Ir jeigu kas nors nesigauna, pasakoma, kad kaltas yra pats žmogus, kuris yra egoistas, nuodėmongas ir trokšta valdžios.

Yra dar žmonių makaulėse toks daiktas kaip R-kompleksas arba vadinamosios senosios smegenys, atsakingos už išlikimą ir EGO. Tai va, būtent ši smegenų dalis, dėl genetinių nukrypimų suaktyvėja ir žmogus tampa visiškai valdomu. Gaminasi tam tikri hormonai, kurie užblokuoja žmogaus matymą vieningame informaciniame lauke. Kitaip sakant, tas hormonas pradeda gamintis jusliniam aparatui sureagavus į tam tikro dažinio elektromagnetinius virpesius. Tie signalai į centrinę nervų sistemą patenka apeinant sąmoningumą. Vėliau tas hormonas visiškai ”nulaužo antenas”, iškreipia laiko ir erdvės suvokimą, kad žmogus susikoncentruotų tik į tai, ko nori valdytojai. Žmonės pradeda matyti maždaug vienodą spektaklį, kuris viename veiksmo filme buvo pavadintas “realiu gyvenimu”. Tai matrica.  Visą šį klaikų deformacinį mechanizmą užveda išgyvenimo-neišgyvenimo stresas ir baimė netekti. Ji turi būti nuolatinė biologinio roboto palydovė ir maitintoja. Tai yra energetinis kuras, reikalingas šiai pragaro mašinai veikti. Iš tikrųjų R-kompleksas žmogui turi tarnauti visiškai kitam poreikiui, t.y. apsiginti ir išgyventi, kai iškyla ekstremali situacija. Pavyzdžiui, jei žmogus medžioja mamutą, tačiau pamato, kad jėgos nelygios, turi nepriekaištingai suveikti būtent šis variklis. Kitaip žmogui galas. Rojaus sąlygomis ši smegenų galis praktiškai veikia minimaliu režimu. Tačiau genetinės modifikacijos pasekmėje ji iškilo į dominuojančias pozicijas ir aptemdė širdį.

Tad vienintelis mūsų ginklas yra širdis ir atjauta mažiausiajam. To mus mokė Kristus. Ir jeigu šiuolaikinis žmogus per vadybos pamokas gauna idėją, kad priimant strateginius sprendimus, individualių žmonių likimai - nėra svarbu, tai verta susimąstyti dėl tokių žinių kilmės. Tuomet reikia prisiminti, jog toks šaltakraujiškumas - nėra žemiškos kilmės. Ir jeigu didis valdininkas priima mokesčių įstatymus, dėl kurių, neva gelbėdamas valstybę, badmiriauti priverčia paprastą žmogų, tai reikia susimąstyti, ar jis nėra kartais Nifilimas, t.y. genetiškai modifikuotas organizmas, nešiojantis Svetimų pažeistą DNR ir skleidžiantis neapykantos-baimės virusą.

Nors, kaip jau minėjau Dievas jiems bausmes jau paskyrė, pats procesas nėra pasibaigęs ir jis tiksės iki pat 2012.12.21. O gal ir iki vėliau. Niekas nežino, ar nėra padaryta kokia nors (sąmoninga) klaida skaičiuojant tokias reikšmingas datas. Faktas tas, kad lendant į tikrovės gelmę, o vadinasi į save, aptinki dalykų, kuriais patikėti neleidžia smegenys. Ir pagalvoji, ar aš dar neišprotėjau. Bet po to viską padedi ar šaltų racionalių svarstyklių ir abejojimo metodu pradedi atsirinkti tai kas gali būti tikra, o kas ne. Bet dar vėliau imi suvokti, kad tą informaciją tau kažkas duoda ir nuo jos negali atsispirti. Ir kai pabendrauji su žmonėmis, jie prisipažįsta, jog nėra skaitę jokių mokslinių traktatų, tačiau kažkokios keistos išvados į galvą ateina lyg savaime. Visa tai sako, kad artėjame prie didelių ir dramatiškų įvykių. Išorinėje plotmėje po dviejų metų, kaip ir niekas nesikeis, tačiau keistai galvojančių žmonių kas antras. Ir neįmanoma bus visų jų susodinti į kalėjimus. Va tada ir ateis “Naujoji era”, bet ne “Naujoji pasaulio tvarka”.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 8 »

Kaip tik ruošiausi šia tema rašyti tekstą, tačiau kolega apsiuntė šį filmą ir gerokai palengvino darbą. Tai pats geriausias, mano nuomone, dokumentas, sakantis, kas mūsų laukia, jeigu ir toliau būsime paklusni avinų banda ir jei nepradėsime galvoti savo galva.

Melo epidemija

Panašaus turinio filmų tenka peržiūrėti labai daug. Tačiau šis tikrai geras. Surinkra labai daug faktų iš labai skirtingų šaltinių. Visa tai labai profesionaliai pateikta. O pežiūrėjęs šį siaubą ir galvoju, ar gali normalus žmogus mąstyti  taip, kaip Rokfeleris. Jie tikrai ne žmonės, jie žvėrys, nes už mus nusprendė, kad mūsų planetoje per daug. Ir teisus David Icke sakydamas, kad jų mąstymas, kaip reptilijų. Todėl rokfeleriams ir nusispjaut į milijardų žmonių kančias. Jie į mus žiūri, kaip šaltakraujai padarai: mililojnas lavonų į kairę, ar dešinę, dzin. Svarbiau yra naujoji pasaulio tvarka.

Bet iš kitos pusės faktas yra ir tai, kad jiems pastaruoju metu klaikiai nesiseka. Per 10 metų trys pandemijos (paukščių gripas, SARS, kiaulių gripas) pavirto skandalais. O kur dar Kroicveldo-Jakobo liga (kempingilė)  ir t.t.  Ir kuo toliau, tuo labiau melas išlenda į paviršių ne tik sveikatos priežiūros sferoje, bet ir totaliai visur. Netgi toks propagandinis ruporas, kaip Bloomberg nevengia pranešti, jog ekonominė krizė - tai bankininkų kartelio tikslinis projektas. Tai sako, jog žmonija ir planeta tikrai keičiasi. Naujos pasaulio tvarkos nebus. Bus mūsų tvarka. Tik dėl to reikės gerokai pakovoti.

Prieš daugelį metų man nebuvo aišku ir aš stebėjausi, kodėl vaikams nedėstoma kvantinė teorija ir per prievartą peršama fundamentalioji mechanika, kuri pateikiama, kaip vienintelis pasaulio modelis. Mokslinei paradingai piešiama tik  vienintelė galima “dvasinė” atlernatyva - atredaguota Biblija ir Tomo Akviniečio surogatinė teologija, kuri atlpėšia žmogų nuo Kūrėjo. Ir viena ir kita yra tas pat, nes uždaro paprastą pilietį į mąstymo kalėjimą. Po to, per asmeninę patirtį supratau, jog kvatinės mechanikos studijos keičia žmogaus supratimą apie realybę. Patirtis sako, kad nekaltos kvantinės mechanikos studios keičia 5 juslėmis apčiuopiamos realybės matmenis, ji keičia mums žinomos tikrovės ribas. Žmogus tampa ne mechaniniu biorobotu, o daugiaplane būtybę, jaučiančia vienybę su visuo. Va šito rokfeleriai ir bijo labiausiai, todėl mus ir nuodyja įvairiais įdeologiniais surogatais.

Aš matau, kad pasaulio “galingieji” paskutiniu metu baisiai pasimetę ir daro desperatiškus veikslus, siekiant nuždyti kuo daugiau žmonių bei užgniaužti bet kokį laisvą požiūrį. Žinoma, kaip ir anksčiau viskas daroma labai subtyliai, kad atrodytų, jog naujosios pasaulio tvarkos labiausiai trokštame mes patys. Kova su tariamu Bin Ladenu, dirbtinos epidemijos, GMO, karai, klimato kaita, galų gale ekonominė krizė, nesibaigiantys burbulų pūtimai ir sprogimai bei panašios aferos (o gal tiksliniai projektai) turėtų neišvengiamai kuždėti apie tai, jog pasauliui reikia vieningos atskaitos sistemos ir kietos rankos. Tai simbolizuoja senąjį Babiloną, kaip ne vient tik teritoriją, kažkada nusidriekusią nuo Nilo iki Gango, bet ir mąstymo būdą, kurį galima būtų apibūdinti dviem žodžiais “karas su Dievu”. O kadangi kariaujama su Dievu, pirmiausia, siekiant jį pranokti, kariaujama ir su Žmogaus Sūnumi, vadinasi su mumis. Apreiškine Jonui visa tai taip pat apibūdinta dviem žodžiais: “paslaptis - didysis Babilonas”.

Bet jiems nesiseka.  Jie galingi, bet jie jau tampa lūzeriais. Bet nereikia ir per daug nusiraminti. Kadangi visos šios aferos ir užkulisiniai žaidimai per daug lenda į viešumą, o žmonės tikrai vieną dieną nustos tikėti viešąja propaganda, jie gali imtis dar baisiasnių desperatiškų veiksmų: prievartos iš jėgos struktūrų pusės, nesankcionuotų areštų už nieką, nepaaiškinamų žmogžudysčių beveik visuose pasaulio kontinentuose ir t.t. Nors įbauginimo variantas jau beveik neveikia, ginklai vis viena dar užtaisyti ir reikia būti budriems. Jų trūkumas yra dar ir tas, jog jie mąsto senosiomis reptilinėmis smegenimis ir neturi širdies, todėl būdami mirtingi ir visiškai pažeidžiami, nesugeba suvokti to, kad suvokiame mes. Būdami auštesnėse oktavose, esame nemirtingi.

Šiaip jau per daug ramu buvo šiais metais. Ko gero ruošiamas naujas galingas gripas arba naujas karas su tariamu terorizmu, arba nauja finansinės krizės banga. Kad ir štai toks pavyzdys: prieš savaitę žiniasklaida pradėjo rėkti apie naują teroristinių išpuolių seriją Europoje. Bičiulis skambina iš autobuso Vokietijoje, esą be jokio įspėjimo policija stabdo ir krato dokumentus. Pratina prie naujos pasaulio tvarkos. Po to paims mūsų vaikus, tėvus ir brolius, duos jiems automatus ir lieps važiuoti į Iraną ginti demokratijos. Koks absurdas. Ne duok dieve. Visgi tikiu dvasiniu prabudimu ir turiu vilties, kad senelio Orvelo scenarijus tikrai neišsipildys.

Nuo šiol aš tampu griovėju ir ardysiu kiekvieną plytą, kuri įdėta ar bus dedama į Naująjį Babiloną, Piramidę-Babelio bokštą. Piramidės griovimas - šiuo metu yra geriausias ginklas. Kokie naivūs buvome, kai mums plovė smegenis, jog mokslinis-techninis progresas yra absoliutus nediskutuotinas gėris. Dabar visa tai tenka išrinkinėti po plytą. Kažkada buvau įgijęs mūrininko profesiją, tad dabar tie įgūdžiai pranerčia veikiant priešingai. Jeigu kam neaišku, patikslinu: aš labai rimtai pasišoviau demontuoti esamą tikrovės modelį. Man prireikė daugiau kaip 15 metų, kol, išsiaiškinau, galų gale, kur aš esu ir kur gyvenu. Iliujijos išsisklaidė, rožiniai akiniai nukrito. Metas pradėti veikti.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 26 »