BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rugpjūtis 2010 archyvas

www.kventinemagija.lt

Socialiniai inžinieriai įsitikinę, kad silpną ir pažeidžiamą, nesugebantį aistrų suvaldyti žmogų būtina kontroliuoti ir valdyti. Antraip jis, būdamas visiškai neinformuotas apie tai, kas aplink iš tiesų vyksta, gali pridaryti rūpesčių. Įsivaizduokime mešką porceliano parduotuvėje.

Socialinė inžinerija turi savo žaidimo taisykles ir kartais jos žmogiškai logikai nepasiduoda.

“Gerovės visuomenė” kūno logikos lygmenyje neįmanoma. Kol smegenis valdo chemija, žmonės yra nuo pavadėlio paleisti laukiniai gyvūnai, primatai, kurie gali sugriauti viską. Todėl ir egzistuoja šį pasibaisėtinai niekšinga sistema, kurioje gyvename. Ne iš gero gyvenimo ji atsirado. Ji egzistuoja todėl, kad kažkas nusprendė už Dievą, kaip viskas turėtų būti.

***

Imkime vienos stambios politinės jėgos gaires. Tame ideologiniame dogmų rinkinyje juodu ant balto parašyta, jog žmogus ir principo yra silpna būtybė, kurią pirmiausia įtakoja kūniški poreikiai, silpnybės, aistros ir kt. išoriniai veiksniai. Objektyvūs išorės faktoriai nuo žmogaus valios nepriklauso. Taip esą buvo yra ir bus per amžių amžius. Gairėse rašoma, kad tokius silpnus žmones reikia vienyti prieš jų pačių valią, nes jie nesupranta ką daro ir savo elgesio motyvų dažniausiai nesugeba paaiškinti. Žmonių minioms reikia nuolat kurti naujas legendas ir istorijas, kuriomis jie tikėtų. Jei nebus legendų, nebus ir solidarios visuomenės, pasiruošusios vėl eiti prie urnų. “Kolektyvizacija”, bendras Babelio bokšto statymas ir bendra simbolių kalba - tai esą raktas į “gerovės visuomenę”, kuri, savaime aišku, niekad nebus sukurta. Svarbiau yra nesibaigiantis procesas ir nuolatinės reformos, krizės ir pakilimai, kurie žmogų verčia gyventi neapibrėžtume, be dvasinių orientyrų ir apčiuopiamų taisyklių, o svarbiausia - nuolatinėje baimėje dėl ateities.

***

Valdžia negali iš žmogaus reikalauti nepamatuojamų dalykų.  Tačiau tokiu būdu (būdama nuosekliai demokratiška) ji susiriša sau rankas ir negali vykdyti permainų. Tuo tarpu reforma arba krizė yra geras instrumentas bet kokiems valdantiesiems, nes panardina piliečius į neapibrėžtumą, kai neaišku nei kas buvo, nei kas yra, nei kas bus. Tautos laikymas nuolatinėje Force Majore būsenoje - slapčiausia reformatorių svajonė. Tačiau nuolatinė reforma laikui bėgant tampa kenksminga būsena. Tad ir vėl, praėjus kuriam laikui, grįžtama prie griežtos raidės ir reglamentų vaidinant stabilų ir nuolat gerėjantį ekonominį gyvenimą. Kartais pagalvoju, kad valdžios institutas, kaip toks, iš viso nereikalingas. Tačiau kol žmonės svaigsta tik apie kūno poreikius ir klesti Alisterio Crowley “daryk ką nori”, jis yra neišvengiamas.

Demokratija yra vaikų pasaka. Kiekvienas turi teisę ja tikėti arba ne. Aš - netikiu. Nes aš apskritai retai kuo tikiu, išskirus Dievą.

***

Elitas galvoja, kad žmonės reikia laikyti kietai įspraustus į rėmus, o iš kitos pusės - leisti jiems iki soties ganyti savo vidinius gyvulius (žr. b2b festivalio reklaminį plakatą). Tokia, iš pirmo žvilgsnio paradoksali strategija paprasto žmogaus atžvilgiu, jo paties akimis žiūrint, atrodo nelogiškai. Tačiau giliau pamąsčius, jokio nelogiškumo nėra. Žmogų-vergą turi kamuoti priešpriešos. O svarbiausia - kad niekas nesusimąstytų. Visas valdžias, kokios spalvos jos bebūtų ir ką bedarytų, reikia vertinti kaip vieną visumą: “Jie” arba “Kiti”. Kokia bebūtų politinė santvarka, ”Jų” nagai lenkti į save. Jie visada darys blogiau žmogui ir geriau sau (kas pasakys, kad yra priešingai?).  Ir nesvarbu, kad tos valdžios viena kitą keikia ar kariauja dėl įvairių dvasinių, politinių ar ekonominių išskirtinumų. Čia esminis dalykas. Bet kokia valdžia žemėje atiduota šio pasaulio kunigaikščiui, o velniai mėgsta žudyti vienas kitą. Tokia jų prigimtis - kautis tarpusavyje. Tai puolusių angelų prakeikimas, apdainuotas Enocho knygoje. Milžinai Nefilimai ir jų palikuonys - kuriuos Dievas pavertė piktomos dvasiomis, pasmerkti gyventi žemėje iki Teismo Dienos be kūno. Bet jie gali užvaldyti žmogaus kūną. Dievas Enocho knygoje prakeikė juos žudyti vienas kitą. O mums atrodo, kad vyksta gėrio ir blogio kova. Toks požiūris leidžia pamatyti, jog įvairios reformos, karai, ekonominiai nuopuoliai ir pakilimai susiveda į bendrą projektą su vienu tikslu. Ir netgi aptinki, kad kai kurie strateginiai planai įgyvendinami ne vieną dešimtį, ar net šimtus metų. Per tą laiką pasikeičia kelios valdovų ir piliečių kartos, tačiau atrodo, kad tai darytų klaikų sumanymą turintis vienas vienintelis asmuo. Kas jis? Dankanas Mc Claudas ?

***

Gal kas galvoja, kad man patikna sąmokslo teorija? Ne, man ji labai nepatinka. Tai ne sąmokslas, tai nusikaltimas, jeigu prieš ką nors darant nepasakoma visa tiesa ir neatskleidžiamos visos kortos. Dievas yra atviras ir Jis nemanipuliuoja. Švento melo dėl švento tikslo nebūna yra tik paprasčiausias melas, kurį gimdo egoizmas, naudos ir turto troškimas. Jeigu sunku įsivaizduoti sąmokslo teorijas globaliu mastu ir manai, jog bankininkai su politikais yra atviri, žiniasklaidoje sako tik tiesą ir žmonijai nori tik gero, pereikime prie kasdieninių buitinio lygio pavyzdžių. Atsakykime sau į kelis klausimus. Ar žmona turi slaptą planą vyro atžvilgiu, kurio sutuoktinis nežino? Ji gali net nesusivokti sąmoningai, kad turi slaptą planą. Bet ji dažniausiai jį turi. Ir yra kur kas daugiau vyrų, kurie turi slaptą planą žmonos ar net visos šeimos atžvilgiu. Paimkime darbo kolektyvą. Kiek ten įvairių intrigų? Ar vadovas visuomet atviras pavaldinių atžvilgiu? Ar visus jo planus darbuotojai dažniausiai žino? Taigi, ar pažįstate bent vieną politiką ar bankininką ne egoistą, kuris netrokštų pelno ir dar didesnės valdžios? Ar bankininkai ir politikai pasauliniu mastu neturi slapto plano visų žemės gyventojų atžvilgių? Gal jie angelai?  Gal Kristaus ar Budos mokiniai? Kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi? Ar jie myli žmogų? Ar jie jaučia skausmą, kai kenčia paprastas žmogus?

***

Yra planas ir yra to plano įgyvendinimo būdai bei instrumentai. Tam, kad bankininkas gerai gyventų, žmogaus smegenys turi būti skystos. Antraip jis neturės pelno. Tam propaguojamas vadinamasis kūniškasis reliatyvizmas, naudojant pažangią mokslinę terminologiją bei “dvasinius” argumentus iš NEW AGE repertuaro. Politikų ir bankininkų pastatytose mokykloje mums įkala į galvą, kad pasaulis yra gryna mechanika, tačiau šalia pasakoma, kad nieko fundamentalaus visatoje nėra. Net ir Dievo, o jeigu kas nors nuo ko nors kažkuo pasaulyje skiriasi, tai tokie skirtumai atsiranda ne dėl gamtos dėsnių, bet dėl įsitikinimų ir programavimo(si). Esą žmogus pats yra dievas, jis sukuria save ir aplinkinį pasaulį. Žmogus, kaip kvantinis stebėtojas iš neišreikštosios visumos (bangos savybės), išsirenka tai, kad jam svarbiausia. Sunku su tuo nesutikti. Aš irgi taip galvoju. Tačiau tai tik pusė tiesos.

***

Socialiniai inžinieriai kartais mums bando pateikti, kad kultūra, religija, rasė, tauta ir net lytis yra tam tikro kultūrinio-socialinio programavimo (si) rezultatas. Iš to išplaukia visa eilė naudojamų instrumentų, kurių pagalba bandoma keisti Fundamentaliąją Dievo Tvarką, vaidinant, jog vyksta natūrali evoliucija. Iš tikrųjų tai ne natūrali evoliucija, o konkretus planas. Manau, kad jis nepavyks, nes viskas, kas ne natūralu, numiršta savaime. Techniškai perkoduoti į materiją įsprausto žmogaus protą, kad jis vietoj mėnulio matytų saulę, žinoma, galima ir įmanoma. Tačiau tai jau ne žmogaus kompetencija. Už tai, kad kvantinius dėsnius taikai ne pagal paskirtį, gali užsitraukti karminę ligą. Tai yra nuodėmė prie šventą Dvasią. O tai yra pati rūsčiausia nuodėmė visų krikščionių tikėjime.

***

Kvantinės ir reliatyvumo teorijos pagrindu kuriama nauja religija, kuri remiasi matematiškai teisingomis teorijomis. Tačiau tokioje pusiau mokslinėje “davsinėje” koncepcijoje nebelieka vietos pačiam Dievui. Vietoj Jo yra Žmogus Dievas ir Neuro Lingvistinis Programavimas. Tai, kas fundamentalu, o kas kintama - nurodo guru-lyderiai (a-lia dvasininkai ir politikai), o žmonės turi jais tikėti. Kartais jie mums pasako visišką netiesą, kad ekonomikoje ir socialinėje sferoje veikia tam tikri nepajudinami fundamentalūs dėsniai. Lygiai taip, kaip ir mechanikoj - Niutono dėsniai. Ir esą dėl to, kad mes jų nepažįstam iki galo ir įvyksta krizės. Kai tuo tarpu patys socialiniai santykiai, teisė ir ekonomika - nėra gamtos produktas ar Dievo kūrinys. Tai žmogaus kūryba. Negalima ekonomikos ir politikos tapatinti su mechanika ar termodinamika. Vadinasi ekonomika ir politika negali remtis fundamentaliais dėsniais (išskyrus paprastą algebrą). Ji jų paprasčiausiai neturi. Socialinėje srityje gamtos dėsnių nėra, o tai reiškia, kad viskas ką sako politikai ir ekonomistai yra yra iliuzija ir susitarimo (programavimo(si)) reikalas. Tuo tarpu mums pasakoma priešingai, kad programavimo(si) objektas yra Dieviška etika, (t.y. 10 Dievo įsakymų, gyvybės pratęsimas, lytiškumas ir t.t.), o ekonomika ir politika - remiasi nepajudinamais Dievo ir gamtos dėsniais. Kokiais? Neaišku.

Na, pavyzdžiui rinkos teorija. Bet tai tik teorija. Jos negalima įvilkti į formules, išmatuoti liniuote ar pasverti svarstyklėmis, kad visi vienodai suvoktų. Medžiaginėje, trimatėje logikoje, kurioje mes visi gyvename (kuria remiasi teisė, politika ir ekonomika) visa tai ko negalime pamatuoti ir pasverti objektyviais “slankmačiais” - tiesiog neegzistuoja arba yra tik žmonių fantazijos vaisius. Apie tai nėra prasmės kalbėti. O pas mus viskas pastatoma aukštyn kojom.

Manau, kad fundamentali ir nekintama yra Dievo tvarka ir tik iš dalies klasikinė mechanika (nes ji - Dievo tvarkos vienas iš pasireiškimų). Tačiau visa politika, ekonomika, t.y. socialinė sfera - žmogaus kūryba, todėl yra gryniausia iliuzija.

***

Šiuolaikinėse visuomenėje fundamentalūs etikos, moralės ar dorovės principai, vaidina tik antraeilį vaidmenį. Valdantieji mano, kad Siekiant konkretaus tikslo, juos galima apeiti arba keisti. Tokia socialinės inžinerijos samprata yra teisinga, nes ji remiasi moksliniais stebėjimais. Ir ilgą laiką taip galvojau. Bet kartą man atėjo kita mintis - ar aš sau neprisiimu Dievo vaidmens?

Pajaučiau nežmonišką alergiją ir tiems, kurie prisiima sau Dievo vaidmenį vien todėl, kad turi atitinkamus diplomus ir gebėjimus, kurie jiems esą leidžia skirti kas tikra, o kas ne ir jaučia asmeninę pareigą tas tikrovės ribas privalomai nurodinėti kitiems. Tokius lyderius tiesiog kiaurai matau. Matau jų veidmainystę bei egoizmą, pridengtą dirbtinio altruizmo skraiste. Matau todėl, nes esu pats į juos panašus.

Paprasti žmonės nenori prisiimti atsakomybės, o lyderiai - nori ir tai daro labai uoliai. Nes jie mano, kad valdo išteklius, tame tarpe ir žmogiškuosius. Nors iš tikrųjų jiems tokių įgaliojimų Dievas nesuteikė. Ir mano galva, ne mirtingam žmogui spręsti kur yra ribos, ko per daug, o ko per mažai šioje Žemėje. Dievas visko davė tiek kiek reikia ir dideliems, ir mažiems.

***

Pabandysiu sudėlioti aukščiau išdėstytas mintis kitu kampu. Kaip jau sakiau, laisvė, jeigu gyveni kūno logika (vidutinio statistinio piliečio atveju) - yra iliuzija, nes toks žmogus nemoka valdyti savo kūniškų troškimų, EGO ir yra nuo jų priklausomas. Siekiant pelno kūniškos ydos skatinamos (iki tam tikros ribos), nes tai vartojimo, ekonomikos ir gerovės visuomenės variklis. Socialiniai inžinieriai praplovė žmonėms smegenis taip, kad atrodytų, jog kūniška laisvė yra siektinas tikslas, nors iš tiesų tai gryniausia utopija. Tai ir yra A. Crowley “daryk ką nori” kelias, kuris veda į tamsos karalystę ir vergiją.

***

Jeigu iš tikrųjų viskas reliatyvu ir skirtumai priklauso tik nuo tikrovės programavimo-(si), tai kodėl iki šiol žinios apie tokias psi-technologijas nepateikiamos vaikams nuo pirmos klasės? Kodėl plačiajai visuomenei mokyklose ir universitetuose kalamas klasikinis fundamentalizmas, kai tuo tarpu pasaulis nėra vien tik klasikinė mechanika? Pasaulis yra ir banga, ir kūnas, O mums pateikiama arba viena, arba kita. Kai socialiniams inžinieriams reikia, jie sako, kad pasaulis yra banga ir svaidosi abstrakcijomis. Tada žmogus praranda orientyrus ir jaučiasi nesaugus. Tačiau mobilizuojasi į bendrą Babelio bokšto statybos tikslą ir mokosi vieną kalbą. O kai bangos koncepcija tampa nebeveiksminga ir reikia žmogų įsprausti į kampą (kad susimokėtų už orą) jam pasakoma, kad pasaulis yra materialus klasikinis daiktas ir nieko nepakeisi. O iš tikrųjų tiesa yra ta, kad pasaulis yra ir viena ir kita tuo pat metu.

***

Čia ir slypi sistemos, kurioje gyvename, amoralumas. Ir nesvarbu ar tai Rytai, ar Vakarai, ar Pietūs - sistema ta pati. Pailiustruosiu šią mintį grubiai, netašytai, nes kitaip nemoku. Yra sluoksnis valdovų, kurie sako: “va aš žinau kaip yra, bet tau nesakysiu. Nes tu, nežinodamas, priklausai nuo manęs, nuo to, kuris žino tikrovės ir fundamentalios etikos ribas. Mokėk pinigus ir aš tau pasakysiu. jei ne - gyvenk savo dėžutėje ir tikėk ja, bet aš juk žinau, kad dėžutė - tavo paties proto (programavimo (si)) konstrukcija. Bet vieną dieną, kai man reikės tave spūstelti, kad atvertum plačiau piniginę, aš įrodysiu, kad tavo dėžutė yra tik iliuzija ir pradėsiu pūsti miglą apie permainas ir šviesų rytojų. O tu galvosi, kad eini į laisvę už kurią dėl solidarumo privalai susimokėti. Iš tikrųjų tu mąstai kaip kūnas ir keliauji iš vienos dėžutės į kitą”.

Žinių dozavimas - sistemos, virš kurios puikuojasi žvėries akis (žr. - vieno dolerio kupiūrą), pagrindinis karkasas. Pasaulio banku vadinama masonų ložė mano, kad žmonių su aukštuoju išsilavinimu planetoje yra per daug. Todėl esą ir ištiko krizė.

Esu giliai įsitikinęs, kad žmogus savo širdyje puikiai žino tikrosios laisvės paslaptis. Ir jei ne radijas ir televizija, žmonės žinotų, kur jos ieškoti. Tačiau jų energija nukreipiama kitur, sistemos (matricos) palaikymui. Todėl, kad iš šitos globalios pasaulinės sistemos po krizės neturi likti akmens ant akmens. Ji turi sudegti kaip Sodoma ir Gomora. Babelio bokštas turi būti vėl sugriaustas, o kalbos vėl sumaišytos, kad žmonės vieni kitų nesuprastų. Manau, kad šiame gyvenime dar pamatysiu šį mielą širdžiai reginį. Laiko liko tikrai nedaug.

***

Vis dėl to fundamentalūs dalykai egzistuoja. Tai Įstatymas, įrašytas ant dviejų akmenų. Numirus kūnui Jis tebegyvena. Klasikinė mechanika - tai vienas iš galimų dvasinio arba kvantinio pasaulio pasireiškimo būdų. Jis mums atrodo įprastas. Šis, medžiaginis pasaulis iš tikrųjų yra mechaniškas ir šventas. Tai, kad mes turime kūnus ir žemės sąlygomis veikiame pagal klasikinės mechanikos dėsnius - yra tuo pat metu ir fundamentalus, ir kintantis, laikinas dalykas. Mechanika reikalinga tam, kad suvoktume Dievo sukurtosios materijos laikinumą ir trapumą. 

***

Neesu nei gilus katalikas, nei kokios nors protestantiškos bažnyčios atstovas. Esu pats sau, bet Jėzaus žodis man šventas. Būtent jis papasakojo kaip atrodo Dievo Karalystė. Mano giliu įsitikinimu tai grynai kvantinis pasaulis, kuriame mechaninė aplinka - tik pereinamasis laikotarpis. Bet kuriuo metu ji gali būti sunaikinta, ar pakeista į kitokią, kai tik atliks savo funkciją.

Naujoji pasaulio tvarka visiškai nepanaši į tą karalystę, apie kurie kalbėjo Kristus. Dievo karalystėje fundamentalūs išlieka Dievo dėsniai, o mechanika yra antraeilė, kintama. Tačiau ji, kaip aukso veršis, užkeliama ant postamento.

Duok Dieve sveikatos tiems, kurie bent ką nors suprato….

Rodyk draugams

Comments Komentavo 14 »