BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atrodytų, kad žodžių junginys mokslinė ezoteriką yra nelogiškas. Dažnas, gatvėje sutiktas pažįstamas klausia, kuo gi skiriasi mokslinė ezoterika nuo mokslinės fantastikos? Skirtumas nedidelis, bet esminis. Mokslinė fantastika – tai meno šaka, vienijanti literatūrą, kiną dailę, kompiuterinę grafiką, komiksus ir t.t. Šios srities menininkai kuria pramanytus dalykus, kurie sietini su mokslu, ateities vizijomis, technika, visuomeniniais reiškiniais. Yra dar tokia maginė-mitologinė fantastika, pop kultūroje vadinama fantasy, kuri atėjo iš japonų animacijos. Tai irgi lakios menininkų fantazijos vaisius, suplakantis mokslą, kosminę fantastiką religijas, tautų mitologijas į vieną smagų kokteilį.
Mokslinė ezoterika yra kur kas platesnis dalykas nei menas. Čia nėra išgalvotų dalykų. Mokslinė ezoterika tiesiog gretina naujausius fundamentinių bei socialinių mokslų atradimus su senomis dvasinėmis-okultinėmis tradicijomis, dažniausiai ikikrikščioniškomis (druidų, pagonių), Senovės Rytų (Indijos, Kinijos, Persijos, Izraelio) ar Amerikos indėnų. Bandoma ieškoti sąlyčio taškų ir piešti bendrą tikrovės vaizdą, kuris radikaliai skiriasi nuo mums įprasto.
Dažniausiai visiškai nepagrįstai mokslinė ezoterika tapatinama su pusiau religiniu NEW AGE judėjimu. Manyčiau, jog yra atvirkščiai. NEW AGE judėjimas naudojasi mokslinės ezoterikos instrumentais tam, kad pagrįstų savo tikėjimo teiginius. Mokslinė ezoterika, galima sakyti, yra “pasienio” mokslas arba tiltas tarp fundamentinių disciplinų ir mistikos, dėl to į jį žiūrima labai atsargiai, su keista baime ir nepasitikėjimu. Iš tiesų, tokie nuogąstavimai iš klasikinio-fundamentinio mokslo paradigmų pozicijos yra realiai pagrįsti, nes naudojant griežtas logines ir matematines formules, prieinama labai keistų išvadų – kad, pavyzdžiui, kad objektyvios tikrovės nėra, kad Visata yra gyvas daiktas ir visi kas joje (gyvi ar negyvi) – vienaip ar kitaip susiję į vieną visumą. Į tokių “pasienio” disciplinų sąrašą iš vienos pusės galima būtų įrašyti branduolinę fiziką, kvantinę mechaniką, reliatyvumo teoriją, tikimybių teoriją, genetiką, tam tikras chemijos, neurofizikos at psichologijos atšakas ir t.t. Iš kitos pusės galima paminėti labiau ezoterizuotas disciplinas: eniologiją, bioenergoinformatiką ar net banginę genetiką. Tačiau daugiausiai nuopelnų šioje srityje galima priskirti kvantinei mechanikai.
Vienas žinomiausių mokslinės ezoterikos kūrinių Fritoro Kapros. “DAO Physical”. Šis mokslininkas senojoje Kinijos DAO tradicijoje ieško kvantinės mechanikos paralelių. Tarp panašios tematikos kūrinių reiktų paminėti Michael Talbot knygą “The Holographic Universe” ir 2004 metais sukurtą filmą “What We Bleep Do We Know”. Mokslininkai, atradimų autoriai, tokie, kaip I. Niutonas, M. Faradėjus, M. Plankas, A. Einšteinas, N. Boras, D. Mendelejavas, N. Tesla ir daugelis kitų, buvo mistikai ir giliai tikintys žmonės. Šiandien mes taip pat galime rasti nesuskaičiuojamą galybę fizikų, matematikų ir chemikų, kurie rašo mistinėmis temomis. Ir pasitaiko vienas kitas humanitaras-lyrikas, toks kaip aš, kuris rašo apie fiziką iš mistikos pozicijų. Anksčiau buvo madinga galvoti, kad fizikai turi žinoti tik fiziką, lyrikai tik lyriką, o kunigai – tik dvasinius dalykus. Šiandien tokia logika jau nebeveikia. Visi turi žinoti viską.
Vienos naujausių šio žanro veikalų, knygos „Kvantinė magija“ autorius S. Doroninas rašo, jog kvantinei teorijai liko žengti dar vieną žingsnį, netgi ne teorinį, o grynai psichologinį: pakeisti mąstymą ir atrasti savąjį AŠ. Taigi, pagrindinis mokslinės ezoterikos postulatas skamba maždaug taip: šiandieninis mokslas pajėgus įrodyti Dievo ir net Anapusinio pasaulio egzistavimą, tačiau tam reikalinga vienintelė sąlyga – pakeisti mąstymą. Būtina pakeisti per paskutinįjį tūkstantmetį mūsų sąmonėje įsikerojusią paradigmą apie mus supančios objektyvios tikrovės nekintamumą.
Kitaip tariant, norint tapti tiku mokslininkų, gebančiu praskleisti uždangą tarp mokslo ir mistikos, reikia pasukti dvasiniu keliu. Antraip kai kurie akis badantys tikrovės paradoksai ir liks tik Sergej Družko laidos nepaaiškinamais faktais, kurie audrins mokslinės fantastikos kūrėjų vaizduotę. Prie tokių lakios fantazijos kūrinių priskirčiau visus Den Brown romanus ir į juos panašius meno veikalus. Nenorėčiau tikėti sąmokslo teorijomis, esą tokia kūryba skirta nukreipti žmonių dėmesį nuo esminių dalykų. Manyčiau, kad čia greičiau noras bet kokia kaina pralobti rašant mistinėmis-mokslinėmis temomis, pavyzdžiui, apie Gralį. Nes paslaptys - visuomet atviras klausimas. Kvantinė mechanika, kad ir to paties Gralio tema, gali duoti išsamų paaiškinimą ir nepalieka jokių fantaziją audrinančių paslapčių. Tačiau tam reikia peržengti per save, numirti senam, kad atgimus naujų rūbu, pamatytume viską kitomis akimis.
Antgamtinių, paranormalių, nepaaiškinamų reiškinių Visatoje nėra. Tačiau yra dalis mūsų AŠ nuo kurios esame nusisukę, todėl kai kurie dalykai mums bado akis. Dėl trimačio pasaulio hipnozės, mums atrodo, kad gyvename tik tame viename laiko ir erdvės teatre, kurį galime pasverti ir pamatuoti. Pasaulis - kur kas sudėtingesnis nei atrodo. Klausimas paprastas, kiek giliai į triušio olą norite pasinerti ?

Patiko (6)

Rodyk draugams

Vienas komentaras įrašui “Ar gali būti ezoterika mokslinė?”
  1. Manau, kad gali :)

Komentuokite